- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikusi tarpinę elektros tinklo modeliavimo studiją.
„2030 metais elektros iš atsinaujinančių gamyba bus keturiskart didesnė nei 2022 metais. Planuojama, kad bus daugiau nei keturiskart daugiau elektrą iš vėjo gaminančių elektrinių, saulės elektrinių galia turėtų išaugti penkiskart“, – penktadienį žurnalistams sakė LEA Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas.
Pasak agentūros, studija parodė, jog po 5-6 metų Lietuva galėtų eksportuoti apie 4,6 teravatvalandės (TWh) elektros kasmet – tokia prognozė numatoma baziniame LEA su JAV laboratorija sumodeliuotame scenarijuje.
Jame taip pat numatoma, kad saulės ir vėjo gamyba užtikrins 104 proc. tuometinio elektros poreikio – 20,3 tūkst. TWh pagamins vėjo, 5,4 TWh – saulės elektrinės.
Vis dėlto, anot T. Norvydo, bus ir laikotarpių, ypač sausį ir vasarį, kai saulės ir sausumos vėjo elektrinės nepagamins pakankamai elektros. Tuomet energiją reikėtų importuoti, daugiausia iš Švedijos.
„Iš esmės Lietuva 2030 metais galės apsirūpinti visa reikiama elektros energija ir būti neto elektros eksportuotoja, tačiau bus tokių laikotarpių, kai vietinė elektros gamyba negalės patenkinti viso poreikio. Tuo atveju reikės importuoti elektros energiją. Pagrindine elektros importo šalimi, prognozuojama, išliks Švedija“, – kalbėjo LEA analitikas.
„Tais atvejais, kai turėsime perteklinę elektros gamybą, ją dažniausiai ir daugiausia eksportuosime latviams ir lenkams“, – pridūrė jis.
Anot LEA, elektros importas ir eksportas Lietuvai bus svarbus siekiant subalansuoti šalies elektros gamybą tuomet, kai jos mažai pagamins saulės ir vėjo jėgainės. Neatmetama, kad esant prekybos ribojimams, gali prireikti deginti gamtines dujas.
Anot T. Norvydo, studija taip pat atskleidė, jog „tam tikrais išskirtiniais atvejais“ Lietuvoje reikės riboti elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių – iki 3,3 proc.
LEA prognozėmis, 2030 metais vidutinė elektros kaina, nevertinant infliacijos įtakos, sieks apie 55 eurus už megavatvalandę (MWh) – apie 30 proc. mažiau nei šiuo metu.
Agentūra teigia, kad Lietuva jau dabar tampa vis mažiau priklausoma nuo elektros importo. LEA skaičiavimu, dėl augančios gamybos iš atsinaujinančių šaltinių per keturis šių metų mėnesius elektros importas sudarė 40,7 proc. viso poreikio, kai tuo pačiu metu pernai – 57,3 proc., užpernai – apie 63,5 proc.
Visas LEA ir NREL atliekamas sistemos modeliavimas turėtų būti baigtas po pusantrų metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus3
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...
-
Žiniasklaida: už nevienadienių turistų pritraukimą į Anykščius – premijos
Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“. ...
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių1
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...