Mokyklose - skandalo užtaisas

Rugsėjo 1-ąją kai kurių mokyklų vadovai pasitinka drebančia širdimi. Jie nebepajėgia nuslėpti įstaigas krečiančių problemų - ne visose mokyklose bus kam vaikus ne tik mokyti, bet ir pamaitinti.

„Protestuoja tyliai"

Šventės šurmulys ir šiemet nenustelbs nerimo dėl Klaipėdos mokyklų ateities. Nors daugelis įstaigų vadovų lyg susitarę tvirtina suspėję įveikti visus rūpesčius, keli išdrįso viešai prabilti apie tai, kas vyksta iš tikrųjų. „Kad ir kaip būtų, vaikus turime priimti gerai nusiteikę", - įsitikinę pedagogai.

Pavasarį skundęsi, jog netenka mokytojų, daugelio uostamiesčio mokyklų vadovai teigia neatsiginantys besisiūlančių dirbti. Likus dviem dienoms iki mokslo metų pradžios Klaipėdoje trūko 16 pedagogų.

Praėjusios savaitės duomenimis, šalyje trūko apie 300 įvairių dalykų pedagogų.

M.Mažvydo pagrindinėje mokykloje šiemet vietoj išėjusių priimta dirbti 11 žmonių.

„Tik šiandien radome matematikos mokytoją, tačiau netekome lietuvių kalbos specialistės. Mokytojus šokiravo Nacionalinio egzaminų centro pasiūlyta naujoji brandos egzaminų rengimo tvarka. Tai pasityčiojimas iš pedagogų. Jie dar negavo pinigų už šiųmečių egzaminų darbų taisymą. Už valandą jie gaus litą ir kelis centus. Jau nebe tie laikai, kad dirbtume iš idėjos. Mokytojai protestuoja tyliai. Jie tiesiog išeina", - pasakojo „Varpo" gimnazijos direktorius Valerijus Kuzliakinas.

Streikų nebeplanuoja

Pavasarį streikais išsireikalavę didesnių algų mokytojai apie protestus nebegalvoja. Tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksas Bružas nesiryžo teigti, kad pedagogai nusiteikę puikiai.

„Jeigu kartais nesumokėtų, kas pažadėta, vėl tektų reikalauti protestais. Tačiau ne tik algos svarbu. Sieksime, kad būtų įtvirtintas mokytojo statusas, pagerėtų darbo aplinka, sąlygos, galiausiai grįžtų pagarba šiai profesijai. Juk nuvažiavome iki ribos, kai jau trūksta mokytojų", - kalbėjo A.Bružas.

Vis dar nesutariama, kiek laiko visu etatu dirbantis mokytojas turi praleisti vesdamas pamokas ir kiek ruošdamasis pamokoms, taisydamas darbus, pildydamas dokumentus.

Pedagogų profesinės sąjungos negaili kritikos ir Vyriausybės patvirtintai Ilgalaikei atlyginimų didinimo programai.

„Sieksime, kad labiau būtų motyvuojami jauni specialistai. Jiems algas reikia kelti dažniau, kitaip jie paliks mokyklas. Reikia pripažinti, kad mokyklose tebevyksta darbuotojų senėjimo procesas", - įžvelgė A.Bružas.

Gresia kęsti alkį

Didelė mokytojų kaita - ne vienintelė problema, apie kurią žino ne visi moksleiviai ir jų tėvai. Jų atžaloms netrukus gali tekti mokykloje valgyti iš namų atsineštą maistą, o skurdžiai gyvenantiems - kęsti alkį.

Daugiau kaip pusę tūkstančio moksleivių turinti „Žaliakalnio" gimnazija šiandien duris atvėrė per stebuklą. Įstaiga galėjo likti uždaryta, nes iki paskutinės dienos nebuvo aišku, kas mokinius maitins.

„Mus rengiasi palikti abi virėjos. Paskelbėme konkursą maisto gamintojui išrinkti, tačiau niekas neatsiliepė. Moterys sutiko dar šiek tiek pabūti. Tačiau bet kurią dieną jos gali išeiti. Už tokią algą niekas nenori dirbti", - sielojosi gimnazijos direktorius Vitalijus Jakobčiukas.

Kreipsis į tarybą

Apie 700 litų per mėnesį uždirbančios virėjos šią vasarą masiškai bėgo iš mokyklų. Visą virtuvės komandą teko keisti mažiausiai šešioms uostamiesčio ugdymo įstaigoms.

„Tai labai rimta viso miesto problema. Renkame vadovų parašus ir žadame kreiptis į tarybos narius pagalbos", - sakė V.Jakobčiukas.

Tai, kad moksleiviams netrukus gali tekti kęsti alkį patvirtino ir Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos Inžinierė technologė Liudmila Tamulevičienė.

„Šiemet priartėjome prie katastrofos. Tačiau to ir reikėjo tikėtis. Moksleivių maitinimui keliami itin dideli reikalavimai, o algos minimalios", - aiškino pašnekovė.

Kai kurių mokyklų vadovams pavyko rasti darbuotojų, nors daugelyje įstaigų dar trūksta bent po vieną virėją. Problema tapo dar aštresnė šiemet įsigaliojus įstatymui, kuris įpareigoja nemokamais pietumis pamaitinti visus 1-4 klasių moksleivius. Penktadalis uostamiesčio mokyklų tam pristigo ne tik darbo rankų, bet ir įrangos, patalpų.

Pietauti - į svetimą mokyklą

Moksleivių maitinimo problemas palikta spręsti pačiai savivaldybei, nors ši neturinti galių didinti ūkinių darbuotojų algas.

„Ta pati problema egzistuoja ir darželiuose. Žmonės nebenori eiti virti valgyti. Tačiau visi tyli, o mes algų nepakelsime. Savivaldybė jau „nebepaveža" švietimo", - pripažino Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Ceplienė.

Metų pabaigoje, anot jos, bus bandoma rasti lėšų perskirsčius socialinei paramai gautus pinigus. Blogiausiu atveju - sausį tektų skolintis iš kitų metų miesto biudžeto.

Sunkiausia padėtis prieš rugsėjį buvo „Gilijos" pradinėje, I.Simonaitytės, „Verdenės", „Versmės" pagrindinėje, „Aukuro" vidurinėje bei „Žaliakalnio" gimnazijoje.

I.Simonaitytės pagrindinės mokyklos moksleiviai išėjus valgyklos darbuotojoms bus priversti pietauti už kelių šimtų metrų esančioje „Pamario" vidurinės mokyklos valgykloje. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių