Trys ketvirtadaliai europiečių rimtai žiūri į klimato kaitos keliamus pavojus, o du trečdaliai, siekdami sumažinti gamtai daromą žalą, jau ėmėsi bent nedidelių asmeninių žygių. Šiuos duomenis rodo naujausia „Eurobarometro" apklausa.

 „Eurobarometro" tyrime savo nuomonę pareiškė daugiau nei 30 tūkst. Europos Sąjungos, Kroatijos, Turkijos, Makedonijos piliečių bei Kipro turkų bendruomenės atstovų.
 
Nuo kalbų - prie darbų
 
Europiečių nuomone, su klimato kaita turėtų aktyviau kovoti bendrovės ir pramonės įmonės (76 proc. respondentų), patys žmonės (67 proc.), jų šalių vyriausybės (64 proc.) bei Europos Sąjunga (58 proc.).
 
Bent nedaug prie klimato kaitos mažinimo prisideda 61 proc. apklaustųjų. Dauguma jų ėmėsi didelių asmeninių pastangų ir lėšų nereikalaujančių priemonių - rūšiuoja atliekas ir mažina jų kiekį, suvartoja mažiau energijos ir vandens.

Tik nedidelė europiečių dalis renkasi ekologiškesnes transporto priemones (28 proc.), rečiau naudojasi automobiliu (25 proc.) ar įsigijo mažiau kuro vartojančią mašiną (18 proc.).

62 proc. apklausoje dalyvavusių europiečių klimato kaitą laiko svarbiausia globaline problema, kurią pralenkia tik skurdas.

Rūpinasi ne visi
 
Europos Parlamento Klimato kaitos komiteto pirmininkas Guido Sacconi pabrėžė, kad klimato pasikeitimų - sausrų ar miškų gaisrų - paliestų šalių gyventojai geriau suvokia gamtos pokyčių svarbą. Jis pateikė per daug šia problema nesirūpinančių savo tautiečių italų bei sunerimusių graikų ir kipriečių pavyzdį.
  
Tyrimas parodė, jog skirtingų ES šalių gyventojų ekologinis sąmoningumas ir gyvensena gerokai skiriasi - su klimato kaita teigia kovojantys net 87 proc. švedų, 75 proc. slovėnų,  liuksemburgiečių ir britų. Tuo metu daugiau nei 60 proc. latvių ar lietuvių niekada nesiėmė jokių priemonių prieš klimato kaitą.
 
Anot tyrimo, daugiau nei 40 proc. europiečių tvirtina negaunantys pakankamai informacijos, o 31 proc. visiškai nėra nieko nuveikę klimato pokyčiams sumažinti.
 
Lietuvoje kovoti su klimato pokyčiais pradėjo tik kas ketvirtas gyventojas. 38 proc. apklaustų lietuvių teigia, kad veikti turėtų valdžia ir įmonės. Kiti nežino, kokių priemonių turėtų griebtis (35 proc.) ir netiki, kad jų veiksmai ką nors pakeis (32 proc.).
 
Ekonominė nauda
 
56 proc. apklausos dalyvių nuomonę, kad pastangos stabdyti klimato kaitą gali teigiamai paveikti ekonomiką. „Energijos taupymas reiškia sutaupytas lėšas. Logiška, kad piliečiai suvokia ekonominę naudą", - sakė Europos Sąjungos aplinkosaugos komisaras Stavros Dimas.
 
44 proc. europinės apklausos dalyvių tvirtina esantys pasirengę už ekologišką energiją mokėti daugiau.