- LNK.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vėžiu susirgę lietuviai turi blogesnius šansus pasveikti nei kitų šalių gyventojai. Priežastis – pažengusio vėžio formomis sergantiems žmonėms inovatyvūs brangūs vaistai Lietuvoje vis dar neprieinami arba nekompensuojami, arba jais išvis negydoma. Nors kitos šalys jau kurį laiką turi.
Onkologinių organizacijų atstovai laukia valstybės pagalbos, prašo didesnių kompensacijų. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad vaistų problemą išspręsti ne taip paprasta. Ir reikia galvoti apie didesnius sveikatos draudimo mokesčius.
Sauliaus žmona krūties ketvirtos stadijos vėžio diagnozę išgirdo prieš 7 metus. Tuomet žemė slydo iš po kojų, tačiau šiandien situacija gerėja.
„Ji yra gera todėl, kad tam tikru metu, prieš beveik 7 metus, jai buvo skirti nauji vaistai ir matome, koks yra rezultatas“, – kalbėjo pacientės vyras Saulius Bartkevičius.
Tiesa, šiuo metu inovatyvūs vaistai, agresyviomis vėžio formomis sergantiems, beveik nepasiekiami. Lietuvoje naujos, efektyvesnės vaistų rūšys vis dar nekompensuojamos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Praktiškai kelių nėra. Tai yra arba asmeninės lėšos, arba kažkokie fondai, bet jie sugeba padėti tik vienam kitam pacientui. Tokioje situacijoje kaip mano žmona yra 100 per metus“, – pasakojo S. Bartkevičius.
O ir vaistų suma įkandama tikrai ne kiekvienam.
„Jie kas mėnesį turi mokėti vidutiniškai apie 10 tūkst. iš savo kišenės. Kai kurie žmonės, kurie nesikreipia į mus, jie parduoda namą, jie parduoda karvę, dar kažką parduoda... Bet yra žmonių, kurie neturi ką parduoti“, – teigė Vėžio gydymo paramos fondo vadovė Aurelija Juškevičienė.
SAM sako, kad naujausiems vaistams kompensuoti trūksta pinigų. Esą lietuvių mokamo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio neužtenka.
„Lietuviai moka mažiau negu vidutinis europietis. Atitinkamai perpus mažiau, vadinasi, ir vaistams tenka šiek tiek mažiau“, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
Onkologai tikina, kad neretai gydant sunkios formos krūties vėžį, medikų rankos būna surištos. Mat net ir žinodami tinkamus preparatus, jų paskirti negali.
„Jeigu matai, kad galėtum kažkuriai moteriai skirti, tačiau neįeina pagal tą programą kažkokie duomenys, tai turi sakyti, kad negalime padėti su naujausiais šiuolaikiniais preparatais“, – kalbėjo Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas.
„Jeigu ateina pacientė su krūties vėžio diagnoze, deja, žinau, kad turiu labai mažai galimybių ką pasiūlyti. Aš siūlau ne pagal Europines rekomendacijas, ne pagal ESMO rekomendacijas, o pagal esamas gydymo galimybes“, – pasakojo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Paramos fondai sako, kad tokia situacija Lietuvoje tęsiasi jau ne vienerius metus. Tačiau reikšmingų pokyčių nesulaukiama.
„Ji prilygsta maždaug tokiai situacijai, kai tu eini gatve, matai, kad žmogus neteko sąmonės, nugriuvo, o tu pasižiūri ir praeini. Nors galbūt tu esi gydytojas, galbūt tu moki suteikt pirmą pagalbą, bet tu tiesiog praeini“, – aiškino A. Juškevičienė.
Dalis inovatyvių vaistų – nekompensuojami, nes jų pagrįstumo vis dar nepatvirtino SAM suburta komisija. Tačiau, pasak ministerijos, matomas teigiamas pokytis.
„Galima pasidžiaugti, kad procesas yra įsivažiavęs. Jeigu pasižiūrėtume į vaistų vertinimą, tai prieš tris metus buvo tik aštuoni vaistai kompensavimui įvertinti, užpernai – 25, o pernai – jau 65“, – džiaugėsi T. Bagdonas.
Paramos organizacijos nerimauja, kad pokyčiai vyksta per lėtai, o onkologiniams pacientams svarbi kiekviena minutė.
Jie kas mėnesį turi mokėti vidutiniškai apie 10 tūkst. iš savo kišenės.
„Metai iš metų valdininkai atrašinėja, kad dar vertinom tą, dar nepakanka duomenų ir gaunasi toks pasiteisinimas, kodėl tas vaistas neatsiranda prieinamas pacientui“, – pasakojo vėžio gydymo paramos fondo vadovė.
„Sulaukiam užklausų: gal galiu nusipirkti 3-4 mėnesiam, gal jau tuoj bus? Tačiau to atsakymo nėra“, – sakė N. Čiakienė.
Medikai sako, kad individualiai įvertinus kiekvieno paciento atvejį, finansinė našta valstybei nebūtų tokia didelė, nes naujų vaistų prireiktų mažiau nei pusei sergančiųjų.
„Tie skaičiai nėra astronominiai. Todėl pacientams, kuriems tas vaistas tikrai reikalingas, tiesiog turi būti kažkokia taip vadinamoji prieinamumo rutina“, – tvirtino A. Česas.
SAM pripažįsta, kad problemų sprendimas užtruks.
„Diskusija turi būti apie sveikatos apsaugos finansavimo didinimą bendrai. Kol kas yra vengiama šitų diskusijų, bet tikimės, kad rinkimai yra puiki proga apie tai pakalbėt“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
Kasmet krūties vėžiu Lietuvoje suserga apie 1600 moterų, o apie ketvirtadaliui jų nustatoma jau išplitusi liga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Namuose atliekamas grožio paslaugas rinkitės atsakingai: dėl nehigieniško darbo sulaukė ir policijos1
Grožio paslaugų veikla – tai viena iš veiklos rūšių, kurioms būtina turėti ne tik leidimą-higienos pasą, bet jos turi būti teikiamos atitinkamos paskirties patalpose. Kiekvienais metais Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (N...
-
Šiemet kraujo neatlygintinai davė 2 tūkst. daugiau žmonių nei pernai
Per pirmus penkis šių metų mėnesius kraujo neatlygintinai davė 2 tūkst. daugiau žmonių nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį pranešė Nacionalinis kraujo centras. ...
-
Šokiravo žinia, kad tyrimo teks laukti daugiau nei trejus metus: maniau, kad gydytojas juokauja41
Miego sutrikimų tyrimo Kauno klinikose tenka laukti beveik ketverius metus, tokia žinia socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinęs gyventojas papiktino visuomenę. Tuo tarpu, privačiose klinikose tyrimas atliekamas po mėnesio. Viešąja ...
-
Psichikos sveikatos stiprinimo priemonėms ministerija skiria 5,4 mln. eurų3
Higienos instituto rengiamoms psichikos sveikatos stiprinimo priemonėms Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) numatė skirti 5,4 mln. eurų, paraiškų laukiama iki rugpjūčio pradžios. ...
-
Kauno klinikose atlikta kepenų transplantacijos operacija – pasaulyje tik ketvirtas žinomas atvejis1
Kauno klinikų pacientei Loretai, vienintelei Lietuvoje turinčiai itin retą genų mutacijos Chanarin-Dorfman sindromą, Kauno klinikose atlikta sudėtinga kepenų transplantacija. „Kauno klinikose gydomi pačių sunkiausių būklių, taip pat itin reto...
-
„Ortopedijos Centre“ – dar daugiau galimybių padėti2
Ortopedijos priemonių ir paslaugų teikimo Lietuvoje vienas lyderių – „Ortopedijos Centras“ siūlo pagalbą ir konsultacijas raumenų-skeleto problematikos klausimais. Gali atlikti reikiamus tyrimus, procedūras, kurios sugrąžins komfort...
-
Cholesterolio rodiklius šokdina ir stresas: naudingi gydytojos patarimai
Atrodytų, kad aukšto cholesterolio tema aktuali tik vyresniems žmonėms, tačiau vis dažniau su tuo susiduria ir jauni. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Karoliniškių poliklinikos gydytoja gastroenterologe Diana Vižinyte. ...
-
Lietuvis gydytojas apie Etiopijoje operuotus vaikus: jie stojasi per sukąstus dantis, bet dėkoja2
Gydytojas Giedrius Bernotavičius pasakojo apie savo unikalią savanorystę Etiopijoje. ...
-
SAM siekia plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą: steigs gydymo bendruomenėse komandas
Siekiant plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę, dalyje šalies gydymo įstaigų bus steigiamos gydymo bendruomenėse komandos (GBK). ...
-
Placentai peraugus į šlapimo pūslę, gelbėjo nuo nukraujavimo
Gražina, dabar jau keturių vaikučių mama, tapo pirmąja Kauno klinikų paciente, kuriai cezario pjūvio operacijos (CPO) metu buvo atlikta vieno žingsnio konservatyvi operacija išsaugant gimdą, netaikant gydytojų intervencinių radiologų dubens ...