- LNK.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje pažengusio vėžio formomis sergantiems žmonėms inovatyvūs brangūs vaistai vis dar neprieinami – arba nekompensuojami, arba jais išvis negydoma, nors kitos šalys jau kurį laiką juos turi, praneša LNK.
Onkologinių organizacijų atstovai laukia valstybės pagalbos, prašo didesnių kompensacijų. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad vaistų problemą išspręsti ne taip paprasta.
Sauliaus žmona ketvirtos stadijos krūties vėžio diagnozę išgirdo prieš septynerius metus. Tuomet žemė slydo iš po kojų, tačiau šiandien situacija gerėja.
„Ji yra gera todėl, kad tam tikru metu, prieš septynerius metus beveik, jai buvo skirti nauji vaistai ir matome, koks yra iš tikrųjų rezultatas“, – sakė pacientės vyras Saulius Bartkevičius.
Tiesa, šiuo metu inovatyvūs vaistai agresyviomis vėžio formomis sergantiems beveik nepasiekiami. Lietuvoje naujos, efektyvesnės vaistų rūšys vis dar nekompensuojamos.
„Praktiškai kelių nėra. Tai yra arba asmeninės lėšos, arba kažkokie fondai, bet, aišku, jie sugeba padėti tiktai vienam kitam pacientui. O jų yra, tarkim, tokioje situacijoje, kaip mano žmona, 100 per metus“, – tikino S. Bartkevičius.
Praktiškai kelių nėra.
O ir vaistų suma įkandama tikrai ne kiekvienam.
„Jie kas mėnesį turi, taip vidutiniškai, apie 10 tūkst. mokėti iš savo kišenės. Kai kurie žmonės, kurie nesikreipia į mus, parduoda namą, parduoda karvę, dar kažką parduoda. Bet yra žmonių, kurie neturi, ką parduoti“, – sakė Vėžio gydymo paramos fondo vadovė Aurelija Juškevičienė.
Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad naujausiems vaistams kompensuoti trūksta pinigų. Esą lietuvių mokamo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio neužtenka.
„Lietuviai moka mažiau negu vidutinis europietis. Atitinkamai perpus mažiau, vadinasi, ir vaistams tenka šiek tiek mažiau“, – aiškino sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Onkologai tikina, kad neretai gydant sunkios formos krūties vėžį medikų rankos būna surištos. Mat net ir žinodami tinkamus preparatus, jų paskirti negali.
„Jeigu tu matai, kad tu galėtum kažkuriai moteriai skirti, tačiau neįeina pagal tą programą kažkokie duomenys. Tai tu turi sakyti, kad negalime su naujausiais šiuolaikiniais preparatais padėti“, – teigė Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas.
„Jeigu ateina pacientė su krūties vėžio diagnoze, deja, žinau, kad aš turiu labai mažai galimybių pasiūlyti. Aš siūlau ne pagal europines rekomendacijas, ne pagal ESMO rekomendacijas, o pagal esamas gydymo galimybes“, – tikino Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Paramos fondai sako, kad tokia situacija Lietuvoje tęsiasi jau ne vienerius metus, tačiau reikšmingų pokyčių nesulaukiama.
„Ji prilygsta maždaug tokiai situacijai, kai tu eini gatve, matai, kad žmogus neteko sąmonės, nugriuvo, tu pasižiūri ir praeini. Nors galbūt tu esi gydytojas, galbūt tu moki suteikti pirmą pagalbą, bet tu tiesiog praeini“, – sakė A. Juškevičienė.
Ji prilygsta maždaug tokiai situacijai, kai tu eini gatve, matai, kad žmogus neteko sąmonės, nugriuvo, tu pasižiūri ir praeini. Nors galbūt tu esi gydytojas, galbūt tu moki suteikti pirmą pagalbą, bet tu tiesiog praeini.
Dalis inovatyvių vaistų nekompensuojami, nes jų pagrįstumo vis dar nepatvirtino SAM suburta komisija. Tačiau, pasak ministerijos, matomas teigiamas pokytis.
„Galima pasidžiaugti, kad procesas yra įsivažiavęs. Jeigu pasižiūrėtume į vaistų vertinimą, tai prieš 3 metus buvo tik 8 vaistai kompensavimui įvertinti, užpernai mes turime 25, o pernai mes turime jau 65“, – teigė T. Bagdonas.
Paramos organizacijos nerimauja, kad pokyčiai vyksta per lėtai, o onkologiniams pacientams svarbi kiekviena minutė.
„Valdininkai atrašinėja. Metai iš metų, kad dar mes vertinome tą, dar nepakanka duomenų ir tai išeina toks pasiteisinimas, kodėl tas vaistas neatsiranda prieinamas pacientui“, – aiškino A. Juškevičienė.
„Sulaukiame užklausų, gal galiu nusipirkti 3–4 mėnesiams, gal jau tuoj bus. Tačiau to atsakymo nėra“, – sakė N. Čiakienė.
Medikai sako, kad individualiai įvertinus kiekvieno paciento atvejį, finansinė našta valstybei nebūtų tokia didelė. Mat naujų vaistų prireiktų mažiau nei pusei sergančiųjų.
„Tie skaičiai nėra astronominiai. Todėl tiems pacientams, kuriems tas vaistas tikrai reikalingas, tiesiog turi būti kažkokia ta vadinamoji prieinamumo rutina“, – įsitikinęs A. Česas.
SAM pripažįsta, kad problemų sprendimas užtruks.
„Diskusija turi būti apie sveikatos apsaugos finansavimo didinimą bendrai. Kol kas yra vengiama šitų diskusijų, bet tikimės, kad rinkimai yra puiki proga apie tai pakalbėti“, – sakė T. Bagdonas.
Kasmet krūties vėžiu Lietuvoje suserga apie 1600 moterų, o apie ketvirtadaliui jų nustatoma jau išplitusi liga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti1
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis2
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...
-
Kaune atidaryti du medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui13
Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriam...
-
Įgėlė bitė, įkando gyvatė, įsisiurbė erkė? Įvardijo, kurioms liaudies priemonėms reikia tarti „ne“6
Greitosios pagalbos medikai pastebi, kad ne visi gyventojai žino, kaip elgtis įgėlus bitei, įsisiurbus erkei ar įkandus gyvatei. Sulaukus paprastos bitės įkandimo lemtingos gali būti ir minutės. Taip neseniai nutiko vienam mažamečiui Vilniuje. ...
-
Itin svarbią radiologijos technologo specialybę įgiję absolventai įsidarbina vos pabaigę studijas3
Straipsnis trumpai: – Radiologijos technologas atlieka plataus spektro radiologinius diagnostinius tyrimus: rentgeno, kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), angiografijos, branduolinės medicinos. &nd...
-
Pataria nurimti dėl pasikeitusios išvaizdos: kovoti reikia su vėžiu, ne su vidiniu kritiku3
Nacionalinis vėžio institutas kviečia suprasti ir palaikyti onkologinius pacientus, kurių išvaizda dėl gydymo pasikeičia – nuslenka plaukai. Esą didžiausia stigma tenka moterims. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su paciente Irina Tumin...