Pasiruoškite COVID-19 testą

Dar rugsėjį pacientų, besiskundžiančių tokiais simptomais kaip sloga, gerklės skausmas, karščiavimas, kosulys ir kt., buvo itin daug.

„Dauguma grįžo į kolektyvus ir dalis jų jau spėjo persirgti įvairiais virusais. COVID-19 niekur nebuvo dingęs ir vasarą, o vėstant orams sergamumas didėja, – pastebi gydytojas. – Pietų pusrutulio šalių, kurių šaltasis sezonas jau pasibaigė, pateikta informacija rodo, kad virusinių ligų sezonas ten buvo ankstyvas, to galime tikėtis ir mes, Šiaurės pusrutulio gyventojai.“

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, gydytojas pataria namuose iš anksto pasirūpinti greituoju COVID-19 antigenų testu. Pajutus peršalimo simptomus, patartina atlikti testą. Yra kombinuoti testai, su kuriais turime galimybę nustatyti kitus virusus: gripo ar / ir respiracinio sincitinio viruso (RSV). Susirgus COVID-19, ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, diabetu; žmonės, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 30, sulaukę 65 metų ir nėščiosios.

Dabar, sergant COVID-19, kaip ir gripu, skiriamas specifinis gydymas – specifiniai antivirusiniai vaistai.

„Dabar, sergant COVID-19, kaip ir gripu, skiriamas specifinis gydymas – specifiniai antivirusiniai vaistai. Tad, jei priklausote rizikos grupei ir greitasis testas rodo šią ligą, reikėtų nedelsiant susisiekti su savo šeimos gydytoju dėl tolesnio gydymo būdų“, – pataria V. Rajeckas.

Jei nepriklausote rizikos grupei, tačiau COVID-19 testas teigiamas, o būklė nekomplikuota, patartina likti namie ir pasirūpinti savo poilsiu. „Šiuo metu dėl COVID-19 neprivaloma saviizoliuotis, tačiau, siekiant neplatinti viruso kitiems, reikėtų likti namie. Susitikti su kitais ir tęsti savo veiklas tampa saugiau, kai bent parą nekarščiuojate, – sako šeimos gydytojas V. Rajeckas. – Žinoma, svarbu stebėti savo sveikatą, leisti sau ramiai pasveikti ir atgauti jėgas.“

Jei COVID-19 sirgimo atvejis nekomplikuotas, gydoma pagal simptomus. Gydytojas primena, kad kūno temperatūros nereikėtų malšinti vaistais, jei ji ne aukštesnė nei 38 °C. Sergant būtina užtikrinti reikiamą skysčių kiekį, pasirūpinti subalansuota mityba. Kosulį įveikti padeda garų inhaliacijos, gerklės skausmą – čiulpiamos pastilės ar vaistai nuo skausmo, slogą – sutraukiantis gleivinę nosies purškalas.

Vilius Rajeckas / Asmeninio archyvo nuotr.

Simptomai švelnesni

V. Rajeckas patvirtina, kad jau kurį laiką COVID-19 simptomai nebe tokie stiprūs ir varginantys kaip pandemijos pradžioje. „Dabar rečiau pasitaiko tokių specifinių simptomų kaip uoslės ir skonio praradimas. Rečiau pasitaiko sunkios būklės pacientų, kai COVID-19 pasireiškė dusuliu, sąmonės sutrikimu, – sako gydytojas. – Dauguma Lietuvos gyventojų yra bent kartą persirgę arba pasiskiepiję, todėl mūsų imunitetas yra gana gerai įsiminęs virusą, kad galėtų sėkmingiau kovoti su šia liga, o simptomai – lengvesni, primena įprastą mums nekomplikuotą peršalimą.“

Gydytojas primena apie skiepus nuo koronaviruso infekcijos. „Jei per pastarąjį pusmetį nesirgote COVID-19, reikėtų nuo infekcijos pasiskiepyti. Pasiskiepyti itin rekomenduojami rizikos grupės asmenims ar dirbantiems su jais, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros srityje ar slaugantiems rizikos grupei priklausančius pacientus ar savo artimuosius.

V. Rajeckas rekomenduoja būti budriems ir dėl seniai visiems žinomo, tačiau pastaruoju metu primiršto, gripo. „Per pastaruosius keletą metų tarp ligų dominavo COVID-19, o gripu sirgome rečiau, bet reikėtų nepamiršti pasiskiepyti ir nuo gripo sukėlėjo, ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims“, – akcentuoja gydytojas. Kūdikiams itin pavojinga RSV sukelta liga dažniau, nei įprastai, pasireiškė Pietų pusrutulyje, reikėtų į tai atkreipti dėmesį ir mums. Nustačius greituoju antigenų testu RSV reikėtų stengtis neužkrėsti juo aplinkinių.

Ar galima išvengti virusų?

„Virusai yra prisitaikę išgyventi žmonių organizmuose, plisti nuo vieno prie kito. Nesvarbu, jaunas, ar senas, yra rizikos faktorių, ar ne, virusinėmis infekcijomis anksčiau ar vėliau susirgsi, o nuo imuniteto priklausys – sunkiau ar lengviau, – sako V. Rajeckas. – Yra žmonių, kurie giriasi, kad daugybę metų nepasigavo jokių virusų, tačiau ir jie suserga virusine infekcija, tik simptomai gali būti tokie nežymūs, kad nė nepastebi. Sloga susergama irgi kyla dėl virusų.“

Susitikti su kitais žmonėmis ir tęsti savo veiklas tampa saugiau, kai bent parą nekarščiuojate.

Mažinti virusų plitimą rekomenduojama atsakingai plaunant rankas, valant paviršius. Susirgus svarbu vengti kontaktuoti su kitais asmenimis, leisti sau pasveikti.

Gydytojas pabrėžia, kad, norint virusinėmis infekcijomis persirgti lengvai, reikia turėti stiprų imunitetą, o tam būtinas kokybiškas miegas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, didelę įtaką daro psichologinė sveikata, streso valdymo įgūdžiai.

„Labai dažnai susirgę žmonės sako: neturiu laiko sirgti arba noriu pasveikti per dvi dienas. Vis dėlto ypač tokiems žmonėms reikėtų leisti sau pailsėti ir sustiprėti“, – sako šeimos gydytojas V. Rajeckas ir priduria, kad suaugusiajam, nesergančiam lėtinėmis ligomis, per metus normalu lengvai persirgti virusine infekcija net ir 5 kartus, kai jaučiami švelnūs peršalimo simptomai. Jei per metus liga komplikuojasi daugiau nei vieną kartą, reikėtų susirūpinti ir kreiptis į šeimos gydytoją.