– Mūsų sveikatos sistemos organizatoriai ir politikai prie to neprisideda?

– Ne. Jie, ko gero, nežino, kad darna turi būti ne tik žmogaus organizme, bet ir tarp žmogaus bei aplinkos. LSMU jau dešimtmetį bendradarbiauja su JAV Kalifornijos širdies matematikos institutu. Mūsų darbai – naujų diagnostinių metodikų ir technologijų, pagrįstų ne statistiniais vertinimais, o algebrine, matricine analize, kūrimas, atlikti drauge su KTU matematikais profesoriumi Zenonu Navicku, akademiku Minvydu Ragulskiu, sudomino amerikiečius. Jie įsitikino, kad mūsų mokslinis potencialas yra stiprus. Pasitikėdami mumis, amerikiečiai atsiuntė labai daug duomenų, kad juos išanalizuotume. Sukūrėme algoritmus, kaip vertinti kiekvieno asmens jautrumą magnetiniam laukui. Vertindami tai, Kalifornijos širdies matematikos instituto mokslininkai Lietuvai padovanojo labai brangų magnetometrą. Jį įkurdinome Baisogaloje, kad būtų toli nuo triukšmo šaltinių. Šis aparatas matuoja labai žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimus, aplinką aprėpia 300 km spinduliu, per 1 sek. magnetinį lauką fiksuoja 130 kartų. Pasaulyje tokių magnetometrų yra tik šeši.

– Kokią naudą tai duoda?

– Žemės magnetinis laukas svyruoja skirtingais dažniais. Jie veikia žmogaus organizmą: moduliuoja širdies, smegenų veiklą, medžiagų apykaitą. Praėjusiais metais kartu su profesoriumi Rimtautu Gudu atlikome eksperimentą: pagal lytį ir amžių registravome pacientus, dėl patirtų traumų patekusius į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Paaiškėjo, kad tuomet, kai vietinis lokalus magnetinis laukas sumažėja, į Skubios pagalbos skyrių pasipila senukai, nes sutrinka jų koordinacija. Žmonės neišlaiko pusiausvyros, griūva ir susižaloja. Vadinasi, tam tikrų dažnių magnetinis laukas stimuliuoja, priduoda energijos. Stimuliacijos stoka lemia senukų traumatizmą. Jaunimas, padidėjus magnetiniam laukui, tampa pernelyg aktyvus. Būtent tuo laikotarpiu į Skubios pagalbos skyrių patenka daug nukentėjusiųjų muštynėse, autoavarijose, viršijusių greitį.

Dėl magnetinio lauko poveikio didėja sergamumas ir net mirtingumas. Turint galimybes jį matuoti ir vertinti, lieka visa tai pritaikyti klinikinei praktikai ir ligų prevencijai. Sumažėjus šio lauko intensyvumui, vyresnio amžiaus žmones nuo traumų gelbėtų paprasčiausi magnetinio lauko simuliatoriai, jau paplitę Vakarų šalyse. Ten kuriamos technologijos  elektromagnetiniams pojūčiams vertinti ir kvantinės rezonansinės sistemos, kurios generuoja magnetinį lauką, priderina jį prie individo.

– Nuo ko priklauso organizmo jautrumas magnetiniam laukui?

– Nuo žmogaus būsenos, streso lygio. Staiga pakeitus geografinę vietą, išsiderina adaptaciniai mechanizmai. Reikia laiko, kad organizmas prisitaikytų prie pakitusių magnetinio lauko virpesių. Norint greitų rezultatų, organizmui reikia pagalbos. Rio de Žaneiro olimpiadoje mūsų sportininkams ji nebuvo suteikta, pokyčiai nediagnozuoti ir nevertinti, todėl rezultatai nebuvo geri.