Daugėja nepilnamečių

„Gydytojų patirtis rodo, kad didėja nepilnamečių pacientų, atvykstančių ar pristatytų į ligoninę dėl įtartinų simptomų, sukeltų įvairių maišytų neaiškių medžiagų, kurias paaugliai šiais laikais rūko, skaičius“, – sako Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė prof. Valdonė Misevičienė.

„Dažnai per budėjimus turime neaiškių atvejų, susijusių su rūkymu. Medžiagų, kuriomis svaiginamasi, maišymas kelia didžiausią pavojų, kadangi negalima ištirti šių medžiagų ir neaišku, kas susidaro deginimo ar kaitinimo proceso metu. Tai kelia daug dar nepažintų sveikatos sutrikimų ir iššūkių“, – apgailestauja profesorė.

Neaiškios kilmės kosulys, skrepliavimas, dusulys, užkimęs balsas, fizinio krūvio netoleravimas, nepastovi nuotaika ir prastas miegas – pagrindiniai simptomai, kurie gali signalizuoti, kad vaikas rūko.

Valdonė Misevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Apgaulinga priemonė

Nemažai vaikų įsitikinę, kad rūkymas gali sumažinti stresą ir nerimą. „Rūkymas yra apgaulinga priemonė. Atrodo, kad tą akimirką ji sumažina stresą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje atsitinka atvirkščiai – vaikas gali susirgti depresija, problemos lieka neišspręstos. Surasti streso priežastį gali padėti psichologas, fizinė veikla ar nerūkančių draugų kompanija. Tai gali pasirodyti sudėtinga, tačiau, įvardijus streso priežastis, jį galima daug efektyviau suvaldyti“, – sako V. Misevičienė.

„Dažniausiai vaikai pradeda rūkyti nuo 11 metų, o apie 14-us metus gali atsirasti priklausomybė. Paauglystė – laikas, kai aplinkinių nuomonė tampa labai svarbi ir bandoma pritapti prie kitų“, – pasakoja Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja rezidentė Eglė Dupinienė. Gydytoja rezidentė priduria, kad vaikus pabandyti rūkyti gali paskatinti smalsumas ir rūkančių tėvų pavyzdys.

Anot E. Dupinienės, rūkymo poveikį galima skirstyti į dvi grupes – greitą ir ilgalaikį.

„Greitas poveikis dažniausiai lemia išvaizdos pokyčius – suprastėja plaukų būklė, atsiranda dantų problemų ir prastas burnos kvapas, sumažėja fizinis pajėgumas. Ilgalaikis poveikis apima didesnę lėtinių ligų riziką, priklausomybę nikotinui, suprastėjusią atmintį ir emocinę būklę, sumažėjusį vaisingumą“, – detalizuoja gydytoja rezidentė.

Didėja nepilnamečių pacientų skaičius, atvykstančių ar pristatytų į ligoninę dėl įtartinų simptomų, sukeltų įvairių maišytų neaiškių medžiagų, kurias paaugliai šiais laikais rūko.

Aktyvina hormoną dopaminą

„Priklausomybę rūkymui sukelia nikotinas, kuris žmogaus kūne aktyvina hormoną dopaminą. Dar viena priežastis, dėl kurios gali būti sunku mesti rūkyti – socialinė aplinka. Paaugliai nenori pasirodyti prastesni už savo draugus, kurie jau rūko, o tai neleidžia jiems atsisakyti cigarečių“, – sako E. Dupinienė.

„Padėti mesti rūkyti gali aiškiai įvardintos priežastys, dėl kurių norima tai padaryti. Gali padėti pasakymas artimiesiems, kad norima atsisakyti cigarečių, tai taps lyg įsipareigojimu kitiems. Pasitarus su gydytoju, galima išbandyti pagalbinių metimo rūkyti priemonių. Naujų veiklų ir hobių paieška taip pat gali prisidėti prie noro rūkyti mažinimo“, – rekomendacijų pateikia E. Dupinienė.

Paskaitą apie vaikų rūkymą ir naujausias tendencijas galima rasti čia: https://rb.gy/q479u3.

Gegužę Kauno klinikos ir Ąžuolyno biblioteka Kaune (Radastų g. 2) organizuoja paskaitų apie vaikų sveikatą ciklą. Į jas kviečiami tėvai, pedagogai ir visi, kuriems rūpi geresnė vaikų sveikata ir gerovė. Šiandien 18 val. Ąžuolyno bibliotekoje vyks paskutinis ciklo renginys – paskaita „Kaip atpažinti smurtą prieš vaikus?“. Dalyvaus Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, vaikų ligų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas ir psichologė Irina Banienė. Pokalbį moderuos gydytoja rezidentė, tinklalaidžių vedėja Viktorija Mejerytė.