- Irtautė Gutauskaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors papildomas sveikatos draudimas prieinamas ne tik privataus, bet ir viešojo sektoriaus darbuotojams, tik 5 iš 14 ministerijų siūlo tokią skatinamąją priemonę.
Visgi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį, kad sveikatos draudimo nesiūlančiose ministerijose darbuotojai gali būti motyvuojami kitaip – suteikiant papildomas atostogų dienas ar padengiant sporto klubo išlaidas. Papildomą sveikatos draudimą suteikiančios ministerijos savo pasirinkimą grindžia siekiu pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus.
5 iš 14 ministerijų suteikia papildomą sveikatos draudimą
Papildomu sveikatos draudimu darbuotojus šiuo metu draudžia Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Visose institucijose darbuotojai pagal individualius poreikius pasirinkti iš kelių draudimo variantų. Maksimali suma, kompensuojama ministerijų darbuotojams – 2000 eurų. Visgi, dažniausiai draudimas vienam darbuotojui institucijai kainuoja apie 400 eurų per metus.
Draudimo apmokama suma priklauso nuo pasirinktos programos.
„Darbuotojams gali būti teikiamos tokios sveikatos priežiūros paslaugos kaip ambulatorinis gydymas ir diagnostika, stacionarinis gydymas valstybinėje ligoninėje, kritinių ligų gydymas, vaistai, medicinos pagalbos priemonės, profilaktiniai patikrinimai ir vakcinacija, odontologijos paslaugos. Draudimo apmokama suma priklauso nuo pasirinktos programos“, – teigiama Eltai perduotame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komentare.
Kai kurios ministerijos, pavyzdžiui, Susisiekimo, papildomą sveikatos draudimą darbuotojams užtikrina nuo 2022 metų vidurio. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šia priemone darbuotojus pradėjo skatinti praėjusių metų gruodžio mėnesį.
„Sveikatos draudimo tikslingumas bus vertinamas baigiantis šiems metams, kai gausime grįžtamąjį ryšį tiek iš dirbančių darbuotojų, tiek iš kandidatų“, – Eltai perduotame komentare teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak jo, tai yra viena iš darbuotojų pritraukimo ir motyvavimo priemonių. A. Dulkys pažymėjo, kad kovojant su privačiu sektoriumi dėl aukštos kvalifikacijos specialistų valstybės įstaigos taip pat turi galvoti apie papildomas skatinamąsias priemones, ne vien apie darbo užmokestį.
„Visas viešasis sektorius susiduria su konkurencingumo trūkumu pritraukiant darbuotojus, neslėpsiu, ministerija čia nėra išimtis. Sveikatos draudimas buvo pasirinktas po diskusijų su darbuotojais, klausiant jų, kas jiems aktualu, kokios motyvavimo priemonės veiktų tiek ateinant dirbti į ministeriją, tiek liekant joje“, – aiškino ministras.
I. Ruginienė: papildomomis priemonėmis reikia skatinti ir viešojo sektoriaus darbuotojus
Vertindama tik kelių ministerijų pasirinkimą suteikti papildomą sveikatos draudimą, LPSK pirmininkė I. Ruginienė atkreipė dėmesį, jog likusios institucijos savo darbuotojus veikiausiai motyvuoja kitais būdais. Pavyzdžiui, anot jos, skiria papildomai lėšų į pensinį kaupimą, padengia sporto klubo išlaidas, suteikia papildomų atostogų dienų.
„Gal kažką kito suteikia? Klausimas, ar taip ir yra, kad vienos suteikia sveikatos draudimą, o kitos visiškai nieko neturi. Gali būti, kad turi kitą bonusinę sistemą. Pavyzdžiui, kitose ministerijose darbuotojams nėra poreikio papildomam sveikatos draudimui“, – Eltai komentavo I. Ruginienė.
Visgi, pridūrė ji, būtų blogai, jei kitų 9 ministerijų darbuotojai norėtų turėti papildomą sveikatos draudimą, tačiau jis nėra suteikiamas darbdavio.
Daug blogesnė situacija yra, jei darbuotojai visai nieko prieš būtų turėti sveikatos draudimą, tačiau darbdavys užsispyręs ir sako ne.
„Daug blogesnė situacija yra, jei darbuotojai visai nieko prieš būtų turėti sveikatos draudimą, tačiau darbdavys užsispyręs ir sako ne. Tada tikrai yra blogai“, – kalbėjo LPSK pirmininkė.
I. Ruginienė pabrėžė, kad Lietuvoje yra klaidingai suformuota nuomonė apie viešojo sektoriaus darbuotojus. Pasak jos, tai yra asmenys, kurie turi būti motyvuojami lygiai taip pat, kaip ir privačiame sektoriuje dirbantieji.
„Mes klaidingai formuojame nuomonę, kad jei darbuotojas dirba viešajame sektoriuje, jo nereikia skatinti. Tie žmonės yra samdomi mūsų, Lietuvos gyventojų, kurie sumoka mokesčius, kad atliktų tam tikrą funkciją. Ir jeigu mes samdome darbuotoją, kaip ir bet kurioje kitoje darbovietėje, tai normalu, kad mes už tą darbą turime atsilyginti, kad tas darbuotojas turi teisę į tam tikrus kompensavimo mechanizmus už jo vargus. Tai yra absoliučiai normali sistema“, – akcentavo LPSK pirmininkė.
Vyriausybės kanceliarija pažymi, kad Darbo kodeksas numato galimybes darbuotojams ar juos atstovaujančioms profesinėms sąjungoms derėtis ir susitarti dėl palankesnių darbo sąlygų. Profesinių sąjungų ir darbdavio derybose galima tartis dėl darbuotojams svarbių darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų, tarp jų gali būti ir sveikatos draudimo paslauga, galima tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose.
„Svarbu, kad šias paslaugas įsigyjant, tai būtų daroma griežtai vadovaujantis teisės aktuose numatytomis viešųjų pirkimų taisyklėmis“, – teigiama Vyriausybės perduotame komentare.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti1
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis2
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...
-
Kaune atidaryti du medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui13
Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriam...
-
Įgėlė bitė, įkando gyvatė, įsisiurbė erkė? Įvardijo, kurioms liaudies priemonėms reikia tarti „ne“6
Greitosios pagalbos medikai pastebi, kad ne visi gyventojai žino, kaip elgtis įgėlus bitei, įsisiurbus erkei ar įkandus gyvatei. Sulaukus paprastos bitės įkandimo lemtingos gali būti ir minutės. Taip neseniai nutiko vienam mažamečiui Vilniuje. ...
-
Itin svarbią radiologijos technologo specialybę įgiję absolventai įsidarbina vos pabaigę studijas3
Straipsnis trumpai: – Radiologijos technologas atlieka plataus spektro radiologinius diagnostinius tyrimus: rentgeno, kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), angiografijos, branduolinės medicinos. &nd...