Anonimiškai apklausus 3500 pilotų apie jų darbo vietą, tik pusė jų atsakė į klausimus apie savo psichologinę būklę.

Ekspertai nustatė, kad 12,6 proc. dalyvių turėjo depresijos simptomų, nors vidutinis rodiklis yra 4–7 proc. Tad atrodo, kad pilotams kyla didesnė rizika. Apie 4 proc. pilotų net teigė per pastarąsias dvi savaites turėję suicidinių minčių. Tarp tų, kurie turėjo tokių minčių, buvo ir pilotų, patyrusių seksualinį arba žodinį priekabiavimą.

Tačiau tyrimu nustatyta, kad paprastai pilotai apie psichologinius dalykus nekalba.

Pasak vieno iš tyrėjų, Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos profesoriaus Josepho Alleno, psichologinių problemų pilotų kabinoje klausimą gaubia paslapties šydas.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Environmental Health“. Tikėtina, kad publikacija susilauks dėmesio Vokietijoje, atsižvelgiant į 2015 m. kovo mėn. įvykusią oro bendrovės „Germanwings“ orlaivio katastrofą, kai savižudiškų polinkių turėjęs pilotas tyčia nukreipė lėktuvą į kalną Prancūzijoje.

Nevaldomas stresas gali lemti depresiją

Tyrimo rezultatai nustebino pilotą ir Vokietijos pilotų profesinės sąjungos atstovą spaudai Markusą Wahlą. M. Wahlas atsisakė tiesiogiai komentuoti tyrimo duomenis. Tačiau jis paaiškino, kodėl pilotai gali būti labiau linkę sirgti depresija nei kitų profesijų atstovai.

„Pilotams galbūt kyla didesnis pavojus dėl to, kad jie dirba labai rizikingoje aplinkoje. Dėl jų sprendimų gali kilti pavojus žmonių gyvybei“, – teigė M. Wahlas.

O įtampa jų darbe auga. „Pilotams tenka priimti vis daugiau sprendimų, – sako M. Wahlas. – Darbe vis daugiau streso, o stresas gali tapti psichologinių ligų priežastimi.“

Konfliktas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo

Vienas svarbus stresą sukeliantis veiksnys pilotams yra tai, kad jiems ilgai tenka būti ne namie.

„Būna laikotarpių, kai pilotai apie 20 dienų praleidžia viešbučiuose. Tai didelė našta draugams, šeima ir partneriams, – sakė M. Wahlas, kuris pats yra pilotas. – Tokie asmeniniai santykiai yra svarbūs siekiant suvaldyti stresą. Tačiau, kitaip nei tiems, kas dirba įprastomis valandomis, pilotams tai neprieinama.“

Darbe jie gali dienų dienas nerimauti dėl problemų namie. Jei šeimoje kyla įtampa, pavyzdžiui, ginčas prieš pat pilotui išvykstant į kelionę, jis nerimą su savimi gali nešiotis keletą dienų. O išspręsti šeimos konfliktą telefonu pilotams gali nepavykti dėl laiko skirtumo. Jei konfliktas lieka neišspręstas, tai gali juos susargdinti.

Be to, kelionių piko laikotarpiu, pavyzdžiui, vasaros sezono įkarštyje, pilotų poilsiui skirtas laikas vis trumpėja. Todėl nebelieka laiko aptarti reikalus su šeima.