- Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nėštumo metu fiziologija laimi prieš psichologiją – moteris pajunta besikeičiantį kūną ir tai sustiprina mirtingumo suvokimą. Taip LRT RADIJUI sako psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė. Disertacijos „Kai „tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“ autorės teigimu, labiausiai besilaukiančias moteris šiurpina savęs kontrolės praradimas – užmiegama viduryje dienos, oda įgyja keistą spalvą, viskas tarsi ima slysti iš rankų.
– Kodėl dėmesį į savo kūną sutelkiame tik tada, kai su juo kas nors negerai?
– Jei mes sėdime patogiai, mūsų niekas nedirgina. Jei nepatogiai, po kurio laiko atrodo, kad kažkas vyksta, pradedame reaguoti labiau. Panašiai ir su automobiliu – apie jį negalvojama tol, kol nesustoja, nenuleidžia padangos ar pan. Tipiškas žmogus apie kūną daug negalvoja. Kartais mes netgi pražiopsome tas pamokas, kurias iš kūno galėtumėme išmokti, jei kreiptume į jį dėmesį. Tačiau ne visi taip daro. Kai kurie žmonės įkyriai ir nuolatos žiūri į savo kūną, tai jau hipochondriška asmenybė.
– Kuo nėštumo procesas ir kūno pokyčiai jo metu aktualūs psichologiškai? Kuo tai svarbu psichologijai kaip tyrimo objektas?
– Pastebėjau, kad tokiems moteriškiems dalykams psichologija skiria per mažai dėmesio. Net Sigmundas Freudas ar Alfredas Adleris užsiiminėjo, galima sakyti, vyriška psichologija. Tokie lemtingi gyvenimo etapai kaip nėštumas buvo praleisti.
Moterys tarpusavyje dažnai kalbasi ir skirsto kitas į turinčias vaikų ir neturinčias vaikų. Nėštumas – kaip skiriamasis ženklas arba lakmuso popierėlis. Man nėštumas rūpi, nes tai viena būsenų, kai priartėjame prie kūniškumo įsisąmoninimo. Kaip trauma, lūžis ar mirtina liga mus sustabdo kažką daryti fiziškai, taip ir nėštumas man pačiai buvo akivaizdus priminimas, kad esu labai kūniška.
– Savo disertacijoje nėštumui įvardyti pasirinkote citatą „kai kūnas išprotėja“. Kaip jis išprotėja?
– Ši citata yra moters, gimusios Naujoje Zelandijoje, persikėlusios gyventi į Angliją. Angliška citata yra „Your body just goes bananas“. Citata neišverčiama, mes labai vargome. Su bananais tai neturi nieko bendro. Norima pasakyti, kad viskas slysta iš rankų, prarandama kontrolė, tarsi čiuožinėjama ant banano žievės.
Pagrindinis dalykas išryškėjo kalbantis su moterimis. Labiausiai moteris šiurpina tai, kad nėštumas tarsi atima kontrolę. Moterys pasakoja, kad, esant mergaitėmis, norai priklausė ne visai nuo jų, vėliau įsitvirtinama, priimami sprendimai, o nėštumo metu moteris vėl ne viską kontroliuoja pati. Užmiegama viduryje dienos, oda įgyja keistą spalvą, viskas tarsi ima slysti iš rankų.
– Ką dar išgyvena besilaukiančios moterys?
– Atsiskleidžia daug dalykų. Pavyzdžiui, didelė seserystė tarp moterų. Atrodytų, kad stiprus ryšys turėtų būti su mama, seserimi, bet paaiškėjo, kad didžiausią reikšmę turi fizinis atstumas. Tai reiškia, kad, jei šalia yra taip pat besilaukianti bendradarbė, o sesuo nesilaukia ir yra kažkur už jūrų marių, stipresnė seserystė bus juntama bendradarbei. Taigi per nėštumą norisi glaudesnio arti esančių moterų ryšio, nebūtinai su kraujo giminėmis. Tai nustebino.
Taip pat išryškėjo mirties tema, t. y. finalinis pajautimas, kad mano kūnas slysta iš rankų ir tai primena, kad esu mirtinga. Tai supratimas, kad, nors šiais laikais mes galime pasidaryti plastines operacijas, atsijauninti ir pan., kūnas yra stipresnis. Fiziologija laimi prieš psichologiją.
Mirtis buvo nuolatinis pokalbių su nėščiosiomis palydovas, tai įdomu. Taip pat buvo keista tai, kad moterys nėštumą priima jam einant į pabaigą. Praeina daug laiko, beveik iki trečio trimestro, kai moteris pasako – aš jau tikrai laukiuosi.
Ilgą laiką suprantama, kad kažkas yra viduje, bet tik trečiame trimestre atsiranda kontaktas su kita asmenybe, esančia ten. Priimamas ir savo pasikeitimas – sąmonei to reikia, kad moteris nesitrankytų į kitus daiktus. Kai moteris pagimdo antrame trimestre, būna dar per anksti, tai tarsi trauma, nes vaikas dar netapęs realiu kūdikiu. Tokios tendencijos, bet, žinoma, kai kurios moterys jau antrą dieną būdamos nėščios viską jaučia ir įsivaizduoja.
– Kodėl moterys taip jautriai reaguoja į kūno pokyčius? Ar tam įtakos turi grožio standartai?
– Tai liūdinantis faktas. Paradoksalu, nes vyrai ir aplinkiniai nėščias moteris laiko labai gražiomis, jas giria. Pačios moterys vartoja negražius epitetus – „aš stora karvė“, „išvarvėjusi“ ir pan. Sociologai tam turi paaiškinimą – šiais laikais moterys galvoja, kad jos vertingesnės socialiai kaip prekės tol, kol yra lieknos. Nėštumo metu tam kyla grėsmė – nuvertėjama, nes padidėjama.
Taip, mūsų medijos tiesiog formuoja moterims tą vaizdą – moteris turi būti kuo lieknesnė, kuo mažiau vietos užimanti. Tačiau yra dalykų, teikiančių man vilties. Viena moteris pasakojo, kad būdama nėščia pagaliau jaučia, kad gali užimti daug erdvės – vonioje jos kūnas išburksta, ji jaučiasi kaip amazonė, galinga moteris.
– Koks partnerių vaidmuo, kai moteris laukiasi?
– Tyrimas parodė, kad moterys labai atidžiai žiūri į vyrą, į jo reakciją. Vyras jų akyse tampa antriniu veidrodžiu – tuo, kuris tarsi gali pasakyti, kokia ji yra. Moteris nebūtinai tuo tiki, bet reakcijos labai laukia. Toji reakcija nebūtinai verbalinė – žiūrima, kiek moterimi žavimasi, kiek ji pastebima kaip moteris, ne tik mama. Vyrai gali labai prisidėti prie to, kad moteris jaustųsi šauniai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sukčių aukos portretas: psichologo įžvalgos nustebins2
Apie sukčius ir jų aukas LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Klaudijumi Vitkausku. ...
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūno
Kartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...
-
Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną
Pastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...
-
Kaip padėti paaugliui išgyventi savęs pažinimo etapą?1
„Pasikliauk tėvų patarimais – jie geriausiai žino, ko reikia vaikams“, „nemesk kelio dėl takelio“, „neskubėk suaugti“ – dešimtys ir net šimtai patarimų karta po kartos keliauja iš tėv...
-
Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė3
Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...
-
Jau ketverius metus Lietuvoje veikia neviešinta programa: tėvai čia ateina ir kamuojami kaltės4
Nuo realaus bendravimo vengimo ir pykčio priepuolių. Kokios psichologinės problemos kamuoja vaikus ir paauglius, ir ar užtenka pagalbos? Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikai psichologinę pagalbą turėtų gauti mokyklose, bet kalbama ir apie ...