- Laura Kiviliūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas.
Pasak vieno iš iniciatorių, „laisviečio“ Tomo Vytauto Raskevičiaus, idėja gimė atsižvelgus į susirūpinimą keliančią situaciją Lietuvoje – su patyčiomis susiduria kas ketvirtas Lietuvos moksleivis.
„Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamo tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuvos mokyklose patyčios yra paplitusios labiausiai lyginant su visomis Europos valstybėmis“, – Eltai teigė Seimo narys.
„Todėl mes siekiame išjudinti šią problemą iš mirties taško, įpareigoti visas mokyklas, nepriklausomai nuo jų tipo, vykdyti anonimines moksleivių ir mokyklos bendruomenės apklausas ir tuomet ministro nustatyta tvarka, identifikavus probleminius aspektus, patvirtinti patyčių prevencijos planus“, – pažymėjo jis.
HBSC tyrimo duomenimis, iš viso 28 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių Lietuvos mokyklose patiria patyčias bent 2-3 kartus per mėnesį. Internetinės patyčios tarp paauglių taip pat patiriamos gana intensyviai – 32 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių tapo kibernetinių patyčių aukomis. Tuo metu, 36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių patys bent vieną ar du kartus per pastaruosius porą mėnesių tyčiojosi iš kitų internetinėje erdvėje.
Psichologai palaiko privalomas mokyklų bendruomenių apklausas
Komentuodama aptariamą problemą „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė tvirtina, kad dėl patyčių 2023 metais į juos kreipėsi beveik 2 tūkst. vaikų. Vykdomų prevencinių projektų metu mokiniai kaip patyčių priežastį dažniausiai įvardijo išvaizdą, pomėgius, stereotipus dėl lytinės tapatybės ar seksualinę orientaciją.
Kaip pažymi psichologė, „laisviečių“ įregistruotame įstatymo projekte nurodytos privalomos periodinės apklausos Lietuvos mokykloms padėtų ne tik atpažinti konkrečias problemines vietas, bet ir sudėlioti kryptingą tolimesnį veiksmų planą, pritaikytą mokyklos situacijai.
„Mūsų patirtis rodo, kad nuoseklumas ir sistemingas žvilgsnis tikrai padeda spręsti patyčių problemą“, – Eltai sakė J. S. Jasiulionė.
Šią idėją taip pat palaiko ir psichologas, „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis. Jis pažymi dar vieną įstatymo projekte nurodytą aspektą – mokyklos steigėjų atsakomybę atsižvelgus į apklausų rezultatus inicijuoti patyčių prevencines priemones.
Tai yra svarbus ir naujas dalykas, nes iki šios savivaldybės vaidmuo nebuvo aiškiai apibrėžtas.
Įstatymo iniciatorių teigimu, šios atsakomybės perleidimas mokyklų steigėjams padės išvengti atskirų mokyklų stigmatizavimo.
„Šioje vietoje yra vienas naujas dalykas, kurio, mano supratimu, nebuvo, tai yra mokyklos steigėjai, dažniausiu atveju savivaldybės, būtų įpareigotos įgyvendinti prevencines priemones“, – kalbėjo R. Povilaitis.
„Tai yra svarbus ir naujas dalykas, nes iki šios savivaldybės vaidmuo nebuvo aiškiai apibrėžtas“, – pridūrė jis.
Pasiremdamas šalių, kuriose patyčių rodiklis gerokai žemesnis, patirtimi, „Vaikų linijos“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį į būtent valstybinių institucijų vaidmenį sprendžiant patyčių mokyklose klausimą. Pasak jo, Lietuvoje trūksta skyriaus ar padalinio valstybinėje institucijoje, kuris rinktų su patyčiomis mokyklose susijusius rodiklius, analizuotų taikomų prevencinių priemonių poveikį ir kitų šalių patirtį bei, atsižvelgiant į tai, teiktų pasiūlymus Vyriausybei.
Pasak R. Povilaičio, patyčių ir smurto mokyklose stebėsena leistų įvertinti, kiek šiuo metu naudojamos priemonės mažina patyčių paplitimą Lietuvos mokyklose.
„Praėjus kiek laiko galėtume pažiūrėti, kaip sekasi, ar keičiasi situacija. Dabar veikiančiame Švietimo įstatyme taip pat yra numatyta svarbių patyčių prevencijos priemonių, tačiau apie jų įgyvendinimą neįmanoma ką nors pasakyti, nes apie jas nėra renkami jokie duomenys“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad Laisvės frakcijos narių inicijuotame įstatymo projekte siūloma numatyti pareigą mokykloms vykdyti anonimines mokyklų bendruomenės apklausas dėl smurto ir patyčių paplitimo.
Jeigu Seimas pritartų, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, mokyklos steigėjas turės paruošti specializuotus smurto ir patyčių prevencinių programų planus, kurių efektyvumas būtų vertinamas kasmetinėse apklausose.
Tikimasi, kad toks reguliavimas užtikrins patyčių ir smurto paplitimo monitoringą Lietuvos mokyklose, pasitarnaus prevencijai, sudarys galimybę institucijoms susipažinti su realia, duomenimis grįsta smurto ir patyčių mokyklose problematika Lietuvoje.
Šiuo metu mokyklos neturi įstatyme numatytos pareigos vykdyti anonimines mokyklos bendruomenės apklausas dėl smurto ir patyčių. Patyčių prevencijos programos įgyvendinamos pačių mokyklų iniciatyva.
Skaičiuojama, kad įstatymo pataisoms įgyvendinti reikės apie 100-200 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyventojus nustebino pamatytas vaizdas: nori per perėją – lipk per vamzdį
Prabudę penktadienį ryte vilniečiai vienoje iš pagrindinių sostinės gatvių ant važiuojamosios kelio dalies rado didžiulį vamzdį. Automobilių eismui jis netrukdė, tačiau užblokavo pėsčiųjų perėją. Jaunimas ir senukai iki 11 valandos k...
-
ŠMSM: šiais metais Lietuvos mokyklose mokosi apie 7,5 tūkst. ukrainiečių
Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose šiais metais mokosi apie 7,5 tūkst. iš Ukrainos atvykusių moksleivių. ...
-
Vašingtone G. Landsbergis įteikė „Diplomatijos žvaigždes“ už dvišalių santykių puoselėjimą6
Vašingtone Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis įteikė garbės ženklą „Lietuvos Diplomatijos žvaigždę“ buvusiam JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojui Europos ir Eurazijos reikalų biure Dougui Jonesui ir JAV analiti...
-
Vidurio Europoje prieglobstį radę ukrainiečiai žada čia pasilikti: situacija Lietuvoje – kitokia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SOCMIN), 41 proc. karo pabėgėlių iš Ukrainos savo gyvenimą Lietuvoje mato iki karo pabaigos, 39 proc. sako kad čia pabus dar kelerius metus, bet planuoja grįžimą namo. Vidurio Europos situac...
-
Seime – siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis
Seime svarstomas siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai logistinių priemonių, šaudmenų, kompiuterių
Šią savaitę Ukrainos kariuomenę pasieks Lietuvos perduotos logistinės priemonės, šaudmenys, nešiojamieji kompiuteriai ir kita parama, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vakarų laivų gamyklos vadovas: laivas „Ruby“ tikrai nevyks į Klaipėdą
Klaipėdos įmonės Vakarų laivų gamykla vadovas Arnoldas Šileika yra įsitikinęs – 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenantis laivas „Ruby“ į Klaipėda nevyks. Jis pridūrė, kad šiuo metu vis dar net ne...
-
Olimpiadų laimėtojus nurodant tik kodus paskelbusi asociacija tikina duomenų neslaptinusi3
Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl to, jog Lietuvos gamtos mokslų olimpiados nugalėtojai buvo paskelbti nurodant ne moksleivių pavardes, o tik dalyvių kodus, juos skelbusi asociacija tikina tai dariusi pagal iš Lietuvos neformaliojo...
-
A. Bilotaitė: turi būti išlaikytas finansavimo tempas ir dėmesys policijai7
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šeštadienį dalyvaudama Policijos ir visuomenės šventėje Telšiuose akcentavo, kad turi būti išlaikytas finansavimo tempas ir dėmesys policijai. ...
-
Tyrimas: nekultūringiausiai kelyje elgiasi paspirtukų ir riedžių vairuotojai
Kas trečias lietuvis laikosi nuomonės, jog vairuotojai kelyje stokoja kultūringumo. 71 proc. respondentų teigė, jog nekultūringiausiai iš visų eismo dalyvių elgiasi paspirtukininkai bei riedžių vairuotojai. ...