- lrt.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kodėl, kalbėdami apie save, „aš“ pakeičiate į „tu“?
Ar kada nors susimąstėte, kodėl kartais, kalbėdami apie save, užuot sakę „aš“, sakote „tu“? Psichologas Olegas Lapinas sako, kad tokiais atvejais save pastatote į matomo žmogaus vietą, o pats atsistojate į vietą to, kuris mato.
LRT.lt skaitytojas Simonas P. iš Vilniaus rašo atkreipęs dėmesį tai, kad žmonės, kalbėdami apie save, labai dažnai ima vartoti antrąjį asmenį. „Na, pavyzdžiui: „Kai tu gauni tik tūkstantį litų, tai kaip už tiek gali išgyventi?“ Gal LRT.lt žurnalistai galėtų pasiteirauti psichologo, kaip tai galima paaiškinti?“, – laiške prašo skaitytojas.
Su šiuo reiškiniu dažnai susiduriame ir mes, LRT.lt portalo žurnalistai, kalbindami savo pašnekovus. Mūsų kalbintas psichologas O. Lapinas sako, kad, vartodami „tu“, pastatome save į matomo žmogaus vietą, o patys atsistojame į matančiojo poziciją.
„Kai mes kalbame „iš savęs“, „iš savo kailio“, sakome „aš“. Kai, kalbėdami apie save, sakome „tu“, žiūrime į save ne savo, o kito žmogaus akimis. Mes dažnai pereiname į tokį žiūrėjimą, kai mums suprantamas kitas žmogus, kito žmogaus požiūris, arba kai mes norime, kad jis mus suprastų“, – sako O. Lapinas.
O štai „aš“, psichologo teigimu, rodo tą mūsų asmenybės dalį, kuri kitiems ne visada matoma. „Pavyzdžiui, jei norėtumėte pasakyti „Aš turiu tau prisipažinti“, niekada nepasakytumėte „Tu turi prisipažinti“, nes kalbėtumėte apie tą savo patirtį, kuri kitiems nematoma, pavyzdžiui, apie savo paslaptį“, – teigia O. Lapinas.
Taigi antrojo asmens („tu“) vartojimas, pasak psichologo, parodo, kad žmogus arba kviečia kitus pamatyti, arba jau pats gali pamatyti save iš šono. „Aš“ dažniausiai vartojamas tada, kai mes kalbame apie kitiems nežinomą dalį, apie mūsų savotišką paslaptį“, – paaiškina O. Lapinas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Tautiečiai mėgaujasi įspūd...
-
Tarptautinės bonsų parodos a...
-
Liepos 6-osios minėjimas Kaun...
-
Vingio parke – šimtmečio D...
-
Dešimttūkstantinė Dainų ...
-
Valstybės vėliavų pakėlimo...
-
Kaunas švenčia Valstybės di...
-
Valstybės apdovanojimų įtei...
-
Lietuvoje dislokuojama Nyderla...
-
Giacomo Puccini opera „Madam...
-
Už tai, kaip jaučiamės, esame atsakingi patysAr dažnai pagaunate save elgiantis taip, kad visi šalia jaustųsi gerai, nes jei kitas supyks, bus nemalonu, sutriksite, jausitės kaltas? Jei taip, gali būti, kad esate emociškai priklausomas nuo kito žmogaus. Jei savo emocijas, jausmus ir vi...
-
Sukčių aukos portretas: psichologo įžvalgos nustebins4Apie sukčius ir jų aukas LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Klaudijumi Vitkausku. ...
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsioMuzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūnoKartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...
-
Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šonąPastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...
-
Kaip padėti paaugliui išgyventi savęs pažinimo etapą?1„Pasikliauk tėvų patarimais – jie geriausiai žino, ko reikia vaikams“, „nemesk kelio dėl takelio“, „neskubėk suaugti“ – dešimtys ir net šimtai patarimų karta po kartos keliauja iš tėv...
-
Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė3Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...