Šiems teisėjams, pasak pašnekovo, į pagalbą turėtų ateiti techniniai teisėjai, kurie yra atsakingi už konkrečią trasos atkarpą. "Jei techninis teisėjas pastebi negalimą veiksmą, praneša fakto teisėjams, jei fakto teisėjas nepastebi, kas įvyko tam tikroje trasos dalyje, jie prašo pagalbos ir nuomonės iš trasos teisėjo. Be to, teisėjai turėtų turėti galimybę peržiūrėti važiavimo vaizdo įrašus, kurį pateiktų organizatorius, nufilmavęs viską iš tos trasos vietos, kur viskas matoma geriausiai. Negalima pasitikėti pilotų draugų ar sirgalių vaizdo įrašais, kurie ne visuomet pateikia objektyvią informaciją", – apie tinkamiausią šonaslydžio varžybų vertinimą kalbėjo G.Šutavičius.

Automobilių sporto entuziasto teigimu, diskutuojant dėl rezultatų ar neleistinų veiksmų trasoje turėtų būti iš viso šešių teisėjų nuomonės ir vaizdo įrašas, kad viską būtų galima įvertinti objektyviai.

Komentaras

Mantas Kuzmarskis

Tarptautinis teisėjas, Rytų Europos šonalsydžio čempionato organizatorius

Lietuvoje automobilių sportui apskritai nelabai palankios sąlygos. Tokia situacija, matyt, susidarė dėl nedidelio jo populiarumo, dėl to yra ganėtinai mažas palaikymas valstybiniu mastu. Žiniasklaidos priemonės informuoja tik apie keletą didžiausių renginių. Kelerius metus Lietuvoje vykdavo europinio lygio šonaslydžio varžybos, o informacijos apie jas beveik nebuvo, todėl mažai verslo atstovų mato tikslą investuoti į šią sritį. Visa tai suprantama – maža rinka, ne pati geriausia ekonominė situacija, automobilių sportas toli gražu nėra lyderis tarp visų sporto šakų, neprikaustantis didžiosios visuomenės dalies dėmesio. Tad augančiai naujai sporto šakai nelengva. Bet tokia situacija nėra unikali, panašiai yra daug kur. Mano nuomone, šonaslydis Lietuvoje tam tikra prasme patiria paauglystės fazę – mus jau pastebi, bet nesupranta. Atvirai kalbant, šonaslydžio bendruomenė ir pati savęs nelabai supranta, tačiau ji yra gana vieninga. Joje vyrauja demokratijos principai, o demokratija dažnai būna lėta, bet galutinis rezultatas turbūt bus naudingiausias visiems.

Faktas, kad mes jau turime tiek skirtingo lygio dalyvių, kad galime juos skirstyti į klases ("Street", "SemiPro", "Pro"), kurios užsipildo (priešingai nei žiedinėse lenktynėse), džiugina. Yra visiškai normalu ir logiška, kad pradedančiųjų šonaslydininkų yra ir bus daugiausia, o pakeliui į "Pro" klasę jų vis mažėja. Dalyvauti aukščiausiu lygiu reikia daugiausia finansų, gabumų ir pastangų. Ne visi tai gali daryti. Tas pats yra ir su organizatoriais – aukštesnio lygio varžybos turi atitikti daugiau reikalavimų, jos gerokai brangesnės ir rizikingesnės. Taip yra ir turi būti. Tiesiog dabar yra tokia situacija, kai iki šiol organizavę profesionalų ir tarptautines varžybas, žmonės galbūt laikinai pasitraukė iš šios veiklos. Tai lėmė elementarūs rinkos ekonomikos dėsniai. Suprantama, kad dalyviai ir ištikimiausi gerbėjai pasigenda aukšto lygio varžybų, bet dažnai pamirštama, kad daugybę metų tie renginiai buvo organizuojami vien tik iš entuziazmo bei jaunatviško užsidegimo.

Geras teisėjavimas taip pat yra neatsiejama sporto vystymosi dalis. Jeigu ši renginio dedamoji šlubuoja, dalyviai praranda motyvaciją, žiūrovai nesupranta, kas vyksta, ir pasidaro neįdomu žiūrėti. Teisėjavimas šiai sporto šakai yra nemenka problema, nes nėra daug žmonių, galinčių tai daryti. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis žinių ir patirties bei atimantis daug jėgų. Be abejo, į pagalbą galima pasitelkti šiuolaikinę įrangą, tačiau ji negali pakeisti patyrusio profesionalaus žmogaus vertinimo, nes visose varžybose kyla situacijų, kai reikia labai kokybiškai išanalizuoti visą informaciją.

Manau, kad šonaslydis Lietuvoje auga gana greitai ir visai teisinga linkme. Galbūt šių metų sezonas ir yra kiek keistas, bet tikriausiai tai į gera – rinka turi subręsti kitam kokybės šuoliui, turi užaugti dalyviai ir žiūrovai. Šonaslydis – kaip XXI a. automobilių sportas, automobilių kultūros judėjimas, turi daug potencialo, o tas potencialas yra jaunų, talentingų žmonių rankose.