- Parengė Romas Poderys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tikslumas: laikmatis prie Eifelio bokšto skaičiuoja ir sekundes, likusias iki olimpinių žaidynių.
-
Paryžiaus žaidynių ugnies deglą pristatė (iš kairės) olimpiados organizacinio komiteto vadovas T. Estanguet’as, TOK prezidentas T. Bachas ir legendinis sprinteris U. Boltas
-
Pozicija: fechtuotoja ukrainietė O. Charlan (kairėje) įtikinamai parodė, kad nenori sveikintis su ruse A. Smirnova.
-
Vizitas: TOK vadovas T. Bachas apžiūrėjo olimpinio kaimelio kambarius, įvertino baldus.
-
Vizitas: TOK vadovas T. Bachas apžiūrėjo olimpinio kaimelio kambarius, įvertino baldus.
-
Vizitas: TOK vadovas T. Bachas apžiūrėjo olimpinio kaimelio kambarius, įvertino baldus.
„Vasaros olimpiada po dvylikos metų pertraukos grįžta į Europą, be to, tai pirmos žaidynės po pandemijos, todėl neabejojama: renginys bus įspūdingas“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Šią savaitę mūsų šalis oficialiai pakviesta dalyvauti 2024-ųjų olimpinėse žaidynėse.
Kilnus tikslas nesikeičia
Liepos 26-ąją, likus metams iki Paryžiaus žaidynių, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas pakvietė 203 šalis dalyvauti XXXIII olimpiadoje.
Kvietimų negavo Rusija ir Baltarusija (dėl karinės agresijos Ukrainoje) ir Gvatemala (laikinos sankcijos dėl šalies vyriausybės kišimosi į nacionalinio olimpinio komiteto veiklą).
„Trapiame pasaulyje, kuris sklidinas konfliktų, nesutarimų ir karų, kaip niekada anksčiau reikalinga žmoniją vienijanti taiki jėga. Olimpinės žaidynės visada nutiesdavo tiltus, kilnios misijos tikslas nesikeičia“, – kalbėjo T. Bachas.
TOK vadovas pareiškė, kad sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo ar nedalyvavimo 2024-ųjų olimpiadoje neturėtų būti patvirtintas šiemet spalį Indijoje numatytoje TOK sesijoje, kaip to tikisi suspenduotos šalys.
„Verdiktą lems tai, kaip klostysis situacija ir kokie bus mūsų rekomendacijų tarptautinėms sporto federacijoms rezultatai“, – teigė T. Bachas.
TOK yra palikęs galimybių rusams ir baltarusiams Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse varžytis neutraliu statusu, bet išimtys netaikomos su karinėmis struktūromis susijusių sporto klubų atstovams ir atletams, palaikantiems agresiją Ukrainoje, taip pat komandoms.
„Mūsų pozicija nepasikeitė: Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimui olimpiadoje nepritariame. Europa šiuo klausimu yra gana vieninga, todėl Europos nacionalinių olimpinių komitetų organizuojamose varžybose šių šalių sportininkams nebuvo leista dalyvauti“, – pabrėžė D. Gudzinevičiūtė.
Pozicija: fechtuotoja ukrainietė O. Charlan (kairėje) įtikinamai parodė, kad nenori sveikintis su ruse A. Smirnova. AFLO nuotr.
Poelgį padiktavo širdis
Rusijos sporto veikėjai neriasi iš kailio koneveikdami sankcijas, tačiau TOK pozicijos pagrįstumą iškalbingai iliustravo incidentas per Tarptautinės fechtavimo federacijos surengtą pasaulio čempionatą Italijoje.
Ukrainos fechtuotoja Olga Charlan, nugalėjusi rusę Aną Smirnovą, po dvikovos nepaspaudė rankos varžovei, nors tai pagal taisykles privaloma.
„Pasielgiau taip, kaip liepė širdis“, – sakė O. Charlan.
A. Smirnova dėl ukrainietės poelgio pateikė protestą. Tarptautinė fechtavimo federacija diskvalifikavo O. Charlan, kuri sulaukė didelio palaikymo.
Sporto federacijos atsakingos už atletų rengimą, o LTOK – už dalyvavimo žaidynėse organizavimą.
Bausmę skyrę funkcionieriai pirmiausia žiūrėjo formalumų, bet nepaisė aplinkybės, kad O. Charlan neištiesė rankos priešininkei, kurios brolis yra Rusijos armijos, žudančios Ukrainos žmones, karys.
TOK nedelsdamas paragino sporto federacijas jautriai reaguoti į Ukrainos sportininkų ir neutralų statusą turinčių rusų varžybas, tačiau akivaizdu, kad leidimas Rusijos ir Baltarusijos atstovams dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje tik padidintų įtampą, sustiprintų provokacijų tikimybę.
Vizitas: TOK vadovas T. Bachas apžiūrėjo olimpinio kaimelio kambarius, įvertino baldus. „Twitter“ nuotr.
Bilietų dar yra
Lietuva kol kas turi septynis olimpinius kelialapius: šešis asmeninius (dviejų rungčių kvalifikacinius normatyvus yra įvykdęs plaukikas Danas Rapšys, po vieną – Rūta Meilutytė ir Aleksas Savickas, tikslą taip pat pasiekė lengvaatlečiai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius) ir vieną šaliai (tai šiuolaikinės penkiakovės rinktinės nuopelnas).
„Mūsų sportininkai varžosi dėl teisės kitąmet startuoti žaidynėse, o mes darome viską, kad Paryžiuje jiems užtikrintume geriausias įmanomas sąlygas, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė. – Tiesa, po reformos visiškai nebeprisidedame prie sportininkų rengimo, tai mums sunkina darbą: sunkiau planuoti aptarnaujančio personalo skaičių, logistiką. Sporto federacijos atsakingos už atletų rengimą, o LTOK – už dalyvavimo žaidynėse organizavimą. Tad turime sužiūrėti absoliučiai viską: nuo akreditacijų, lėktuvo bilietų, apgyvendinimo iki medikų komandos formavimo. Visu tuo rūpinasi olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė.“
– Kokie nesportiniai iššūkiai laukia per žaidynes?
– Vienas pagrindinių – Paryžiaus transporto sistema. Nors veiks speciali olimpinė linija, dar neaišku, ar tai išspręs problemą. Matome, kad sportininkams reikės naudotis viešuoju transportu, o tiems, kurie gyvens toliau nuo sporto bazių, – atidžiai planuoti kelionės laiką. Taip pat svarbus klausimas – aptarnaujančio personalo skaičius ir apgyvendinimas. Olimpiniame kaimelyje kvota yra stipriai sumažinta, todėl ne visi treneriai galės įsikurti šalia sportininkų. Tai sudarys nepatogumų sporto federacijoms, o iš mūsų reikalaus papildomų finansinių resursų, nes už apgyvendinimą turėsime susimokėti.
– Kuo ši olimpiada bus ypatinga tiek sportininkams, tiek žiūrovams?
– Organizatoriai pranešė, kad iš 10 mln. bilietų į žaidynių varžybas per 7 mln. jau išpirkta. Lietuvai šį kartą pavyko gauti rekordinį žiniasklaidos akreditacijų skaičių – net 16, prie šio skaičiaus dar prisidės renginio transliuotojų TV3 atstovai, tad neabejoju, kad informacijos sklaida bus labai plati. Nemažai renginių ir varžybų vyks gražiausiose Paryžiaus vietose. Pavyzdžiui, žaidynių atidarymo ceremonija – ne stadione, delegacijų paradas bus surengtas Senos upėje. Tai bus įspūdinga patirtis, tačiau kartu ir gana varginanti – sportininkams šis procesas turėtų užtrukti apie dvylika valandų. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse bus pasiekta lyčių lygybė: atletų kvotos paskirstytos po 50 proc. vyrams ir moterims.
Tarp svečių – U. Boltas
Šiomis dienomis Prancūzijoje viešėjęs TOK prezidentas T. Bachas, be kita ko, aplankė būsimą olimpinį kaimelį ir susitiko su legendiniu sprinteriu Usainu Boltu, kuris pademonstravo būsimų žaidynių ugnies deglą.
Proga: Paryžiaus žaidynių ugnies deglą pristatė (iš kairės) olimpiados organizacinio komiteto vadovas T. Estanguet’as, TOK prezidentas T. Bachas ir legendinis sprinteris U. Boltas. AFP nuotr.
„Paryžiuje man visada patiko varžytis ir atostogauti. Nekantriai laukiu olimpiados, atvyksiu čia su šeima“, – teigė aštuoniskart olimpinis čempionas.
Deglą sukūrė dizaineris Mathieu Lehanneur’as, gamins metalurgijos kompanija „ArcelorMittal“.
XXXIII olimpinių žaidynių ugnis bus įžiebta 2024 m. balandžio 16 d. Graikijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Geriausi 2024-ųjų Lietuvos biatlonininkai – Vytautas Strolia ir Lidija Žurauskaitė1
Vilniuje vyko jau tradiciniais tampantys geriausių metų Lietuvos biatlonininkų apdovanojimai. ...
-
Sporto vadybos lyderiai motyvacijos nestokoja1
„Džiugu, kad mūsų šalyje vis daugiau tarptautinių futbolo renginių. Stengsimės neatsilikti ir 2025-aisiais“, – sakė Metų sporto federacija išrinktos Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius. ...
-
Buvęs Tysono treneris atskleidė, kodėl kovodamas su Paulu jo auklėtinis kandžiojo pirštinę
Abejingų nepalikusi 58-erių buvusio bokso profesionalo Mike'o Tysono kova su daugiau nei 30 metų jaunesniu Jake'u Paulu (27) vis dar sulaukia atgarsių. ...
-
Tamsioji Dakaro pusė: žūtys, terorizmas ir kiti pavojai2
Dakaro ralis netrukus vėl prikaustys Lietuvos automobilių sporto entuziastų dėmesį. Pirmosiomis sausio dienomis startuosiantis smėlynų maratonas jau seniai tapo ne tik lenktynėmis, bet ir viso pasaulio nutrūktgalvių didžiausiu metų nuotykiu. ...
-
Keturiolika mėnesių ir tūkstančiai kilometrų: kaip lietuvis apibėgo pasaulį
Tarp mūsų yra tikrai neįtikėtinas galimybes turinčių žmonių, kurie savo pasiekimais stebina visus, išskyrus save. Lietuvis yra apibėgęs visą Žemės rutulį – 33 tūkst. 303 km. ...
-
Nuo stalo iki treniruočių: kaip žymiausi sportininkai leidžia šventes
Buvimas su artimaisiais, šventinių patiekalų ragavimas, o kai kuriems – ir proga pasportuoti. Taip didžiųjų metų švenčių laikotarpį pasitiko žymiausi šalies sportininkai, kurie šiemet džiugino Lietuvą įsimintinais...
-
Vasarą – ne tik koncertai: istorinės lengvosios atletikos varžybos kelsis į Kauną4
Lengvosios atletikos elitas sugužės į Kauną. Birželio 18-ąją Dariaus ir Girėno stadione vyks Lietuvoje dar neregėtos pasaulio lengvosios atletikos asociacijos (World Athletics) kontinentinio turo varžybos – „Cosma“ taurė. ...
-
Skaudi netektis: mirė boksininkas Juozas Juocevičius9
Kūčių dieną Lietuva neteko ilgamečio boksininko, bokso teisėjo ir trenerio Juozo Vytauto Juocevičiaus, paskelbė Lietuvos bokso federacija. ...
-
Alpėse žuvo Pekino žiemos olimpinių žaidynių dalyvė1
Šveicarijos snieglentininkė Sophie Hediger, dalyvavusi 2022-ųjų metų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse, žuvo Alpėse. ...
-
Lietuvos olimpiniam fondui vadovaus Griškonis
Pirmadienį darbą pradėjo naujasis Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Mindaugas Griškonis. Olimpinis vicečempionas pakeitė prieš tai fondui vadovavusią Liną Minderienę. ...