- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokymas plaukti Lietuvoje turi būti valstybinės svarbos reikalas, jungiantis kelias institucijas ir vykdomas pagal nustatytą sistemą. Tik taip galima pakeisti tragišką statistiką, pagal kurią Lietuva liūdnai pirmauja Europoje pagal skęstančiųjų skaičių. Dėl to iš esmės sutarė visos suinteresuotos šalys, kurių atstovai ketvirtadienį dalyvavo „Žinių radijo” laidoje „Atviras pokalbis”.
„Lietuvos vandens telkiniuose žūva iš esmės tiek pat žmonių, kiek ir keliuose. Tačiau eismo saugumui skiriama ir daugiau dėmesio, ir pinigų. Lietuvos plaukimo federacija, padedant Kūno kultūros ir sporto departamentui, jau kelerius metus vykdo vaikų mokymo plaukti programą, tačiau reikia ir kitų valdžios institucijų įsijungimo. Būtina siekti ir kontrolės – kad vaikai būtų ne apmokami, bet išmokomi plaukti”, – pabrėžė laidoje Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas.
Be jo laidoje dalyvavo Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius, Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius, Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina (telefonu) ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas.
„Iš tikrųjų klausimas labai opus – ar mes apmokome, ar išmokome plaukti. Palaikau idėją, kad turėtų būti ne apmokymas, bet išmokymas plaukti. Tam reikia kooperuotų lėšų, dabartinių KKSD skiriamų lėšų nepakanka. Reikia didinti asignavimus – kad vienoda dalimi prisidėtų ir kitos institucijos, tokios kaip Švietimo ir mokslo ministerija”, – kalbėjo E.Urbanavičius.
Jis pastebėjo, jog vienos pamokos nepakanka, ypač vežiojant vaiką į baseiną iš toliau. KKSD vadovo teigimu, plaukimo pamokos turėtų būti dubliuojamos.
„Labai daug kas priklauso nuo kiekvienos mokyklos požiūrio ir Švietimo ir mokslo ministerijos. Tačiau kiekviena mokykla gali pasirinkti, kaip sugrupuoti pamokas. Savo ruožtu savivaldybės turi resursų savo mokymo programoms. Galimybių yra, nėra sistemos”, – pabrėžė E.Urbanavičius.
Švietimo ir mokslo viceministrės N.Istominos nuomone, trūksta visos visuomenės susitelkimo šiai problemai spręsti.
„Kiekviena mokykla dabar savarankiškai bando spręsti problemą. Tačiau reikia sistemos. Joje turėtų būti svarbus ir Lietuvos plaukimo federacijos, ir Švietimo ir mokslo ministerijos vaidmuo. Iniciatyva yra, rytoj kaip tik vyks tarptautinė konferencija šiuo klausimu. Tačiau reikia ir svarbesnio savivaldybių vaidmens”, – sake N.Istomina.
Viceministrė pareiškė nuomonę, kad mokymo plaukti programa būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.
„Tačiau turi būti sistema, programa turi būti nuosekli”, – pabrėžė N.Istomina.
Su ja sutiko ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius V.Jankauskas.
„Turi atsirasti sistema. Taisyklės turėtų būti visiems vienodos”, – sake jis.
Pasak LPF prezidento T.Kučinsko, yra daug trūkumų infrastruktūroje, ypač Vilniuje, kuriame nerukus bus griaunamas senas Lazdynų baseinas.
„Savo ruožtu komerciniai sporto klubai su baiseinais taip pat vykdo kažkokias mokymo plaukti programėles. Tačiau jie mūsų programoje nedalyvauja. Tai nesisteminė ir nekontroliuojama programa – nežinome, kaip tie vaikai išmoksta plaukti. Be to, tai komercinės struktūros, už mokymą plaukti reikia mokėti didžiules kainas”, – sakė T.Kučinskas.
Vilniaus vicemeras L.Kvedaravičius pranešė, kad Vilniuje baseinų bus jau gana greitai.
„Lazdynų baseinas bus. Jei jo netektume, taptume gūdžia provincija plaukimo prasme”, – sakė L.Kvedaravičius.
Pasak jo, jau vasarą turėtų atsidaryti naujas baseinas Fabijoniškėse. Jis priklausys savivaldybei ir jo prioritetas bus būtent vaikų ir jaunimo mokymas plaukti.
„Skęstančiųjų skaičiai įspūdingi. Mūsų prievolė tam užkirsti kelią. Baseinai vienas dalykas, reikia ir trenerių”, – sakė L.Kvedaravičius.
Apie gerėjančią infrastruktūros padėtį kalbėjo ir E.Urbanavičius.
„Šiuo metu finansuojami 17—18 objektų, kurie turi baseinus. Svarbu tai, kad žmonės galėtų nesunkiai tuos pasiekti. Mūsų skaičiavimais, baseinai turėtų būti ne toliau, kaip 30—40 kilometrų. Tik tada yra galimybių vaikus atvežti į baseinus”, – sakė KKSD vadovas. Jis pridūrė, kad daugelyje pažengusių valstybių baseinų veiklą kontroliuoja plaukimo federacijos ir daro tai efektyviai.
Pasak T.Kučinsko, nerimą kelia nauja tendencija – baseinų koncesininkai.
„Yra pavojus, kad naujas baseinas sieks grynos komercijos. Plaukti galės tik turtingų tėvų vaikais, o juk 90 proc. nuskendusių yra iš socialiai remtinų šeimų”, – sakė LPF prezidentas.
Apie šias problemas T.Kučinskas drauge su kitais pranešėjais kalbės penktadienį Seime vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Ką daryti, kad vaikai skęstų mažiau?”.
Konferencija skirta savivaldybių merams, savivaldybių darbuotojams atsakingiems už švietimą ir ugdymą, baseinų, visuomenės sveikatos biurų, formalių ir neformalių ugdymo įstaigų asociacijų atstovams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dakaro ralio prologas – tik lengvas apšilimas2
Saudo Arabijoje startavo 47-asis Dakaro ralis. Prologo varžybas sėkmingai užbaigė Lietuvos lyderiai Rokas Baciuška, Benediktas Vanagas, Arūnas Gelažninkas. ...
-
KT priėmė nagrinėti skundą dėl Lietuvos pilietybės atėmimo iš Drobiazko7
Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Regionų administracinio teismo prašymą ištirti, ar įstatymai, kuriais remiantis iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko atimta Lietuvos pilietybė, neprieštarauja Konstitucijai....
-
Metų titulai – atletams, treneriams, komandoms
Geriausius mūsų šalies 2024-ųjų atletus, trenerius, komandas jau įvardijo ir pagerbė ne vien Lietuvos tautinis olimpinis ir Paralimpinis komitetai, bet ir kai kurių sporto šakų federacijos, o to dar nepadariusios ruošiasi susumuoti...
-
Diena po dienos – karštis, dulkės, greitis
„Norisi legendas aplenkti, įrodyti, kad ir mažos Lietuvos lenktynininkai gali daug ką padaryti. Esame stiprūs, bus ką žiūrėti“, – ruošdamasis Dakaro ralio startui sakė Rokas Baciuška. ...
-
Veteranai metų šventes užbaigs tradicinėmis slalomo varžybomis2
Nors didžiosios metų šventės jau prabėgo, tačiau automobilių sporto veteranams Naujieji išaušta tik po tradicinio slalomo turnyro, kuriame dar neseniai ryškiai švietusios žvaigždės susikaus kitą šeštad...
-
Mirė išskirtinis Lietuvos rankininkas1
Mirė garsus Lietuvos rankininkas Algis Jonas Kenstavičius, praneša Lietuvos rankinio federacija. Jam buvo 87-eri metai. ...
-
Eidama 104-uosius metus mirė olimpinė čempionė Agnes Keleti
Eidama 104-uosius metus mirė Vengrijos gimnastė Agnes Keleti, išgyvenusi Holokaustą ir laikyta ilgiausiai gyvenusia olimpine čempione. ...
-
Ketverių metų laikotarpį apžvelgusi Dominika Banevič: galvoje sudėlioju planą3
„Visą gyvenimą atiduosiu tik breikui ir man nesvarbu, ar tai bus sunku, ar ne. Žinau, ko noriu, ir tai pasieksiu“, – 2020-ais sakė Dominika „Bgirl Nicka“ Banevič. ...
-
Prieš Dakaro ralį Vanagas prabilo apie sveikatos problemas10
Saudo Arabijoje vyksiančiame Dakaro ralyje dalyvaujantis Lietuvos lenktynininkas Benediktas Vanagas prabilo apie sveikatos bėdas. ...
-
Įsimintiniausi 2024-ųjų sporto įvykiai: olimpiniai medaliai ir nusivylimas atrankoje
Nuo pasaulio rekordų ir aukščiausių vietų iki didžiausių nusivylimų. Prabėgę metai Lietuvos sporto pasaulyje paženklinti daugybe įsimintinų akimirkų net jei visos jos ir nebuvo malonios. ...