Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Valstybės saugumo departamento reformai ir svarstė pasiūlymus keičiamai NATO strateginei koncepcijai.

Strategija iki 2020 metų

Antradienį posėdžiavusi VGT pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pristatytai šio departamento veiklos strategijai 2011-2020 metams, pagal kurią bus keičiamas žvalgybos ir kontržvalgybos veiklos organizavimas bei pertvarkoma šios specialiosios tarnybos struktūra.

„Taryba pritarė apibendrintai VSD veiklos strategijai ir perdavė ją svarstyti Seimui“, - informavo VGT sekretorius, Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Pasak jo, ankstesnė VSD strategija jau nebegalioja, todėl reikalinga nauja. Joje ketinama nustatyti kitokią VSD valdymo koncepciją, tikslus ir iššūkius periodui iki 2020 metų. Tačiau kokis konkrečios reformos laukia VSD, neskelbiama, nes tai sudaro valstybės paslaptį.

Anot J.Markevičiaus, daugiau detalių šiuo klausimu galima tikėtis po to, kai VSD veiklos strategiją uždaruose posėdžiuose apsvarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pastarojo pirmininkas Arvydas Anušauskas dalyvavo antradienį VGT posėdyje stebėtojo teisėmis. Bet ko, kas neaišku, kada Seime turėtų būti svarstoma nauja saugumo tarnybos strategija ir kada ji turėtų būti patvirtinta.

Neatmetama, kad strategijos įgyvendinimas pareikalaus kai kurių įstatymų pakeitimo, tuomet pataisas svarstytų visas Seimas.

Užsiminė, kad masinių atleidimų nebus

G.Grina plačiau nekomentavo VGT posėdžio ir naujos strategijos, apsiribojęs labai aptakiomis frazėmis apie būtinybę nustatyti ilgalaikius departamento tikslus, pertvarkyti jo valdymo struktūrą. VSD direktorius taip pat užsiminė, kad pertvarkymų metu nenumatoma masiškų esamų darbuotojų atleidimų.

J.Markevičius pareiškė tikįs, kad VSD strategija padės įveikti problemas, kilusias šiame departamente po 2006-2007 metais atlikto saugumo sistemos parlamentinio tyrimo, taip pat gerokai sumenkus visuomenės pasitikėjimui šia tarnyba.

Prezidentūra oficialiame pranešime spaudai priminė, kad „nauja veiklos strategija buvo vienas pirmųjų Prezidentės reikalavimų prieš pusmetį paskirtam naujam VSD vadovui“.

Užduotys dviem ministrams

VGT taip pat apsvarstė ir patvirtino Lietuvos pozicijas svarbiausiais NATO Strateginės koncepcijos klausimais, kurios šį ketvirtadienį bus pristatomos NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime Briuselyje.

Lietuvos krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai Rasa Juknevičienė bei Audronius Ažubalis įpareigoti siekti, kad naujoje NATO koncepcijoje būtų įtvirtintos Lietuvai svarbios nuostatos dėl kolektyvinės gynybos ir apginamumo garantijų kiekvienai aljanso šaliai, skiriamas reikiamas dėmesys naujoms, ypač su energetiniu saugumu susijusioms grėsmėms ir būtų tęsiama NATO „atvirų durų“ politika, kad ir kitos NATO reikalavimus atitinkančios šalys galėtų tapti galingiausio pasaulyje gynybinio aljanso narėmis.

„Lietuvai svarbiausia konkrečios saugumo ir apginamumo garantijos, kad narystė NATO būtų reali, o ne formali“, - teigė Prezidentė.

Nauji iššūkiai

J.Markevičius nekonkretizavo NATO koncepcijos, tvirtindamas, kad, kol šis dokumentas derinamas tarp visų aljanso valstybių, jis nėra viešinamas. Tačiau VGT sekretorius užsiminė, kad bus siekiama koncepcijoje įtvirtinti svarbiausius Lietuvos požiūriu naujuosius iššūkius NATO – energetinis saugumas, kibernetinis saugumas, „atvirų durų“ politika, efektyvūs visų aljanso valstybių apginamumo planai, NATO steigimo sutarties 5-asis straipsnis, numatantis kolektyvinę gynybą.

Naująją NATO atrateginę koncepciją tikimasi patvirtinti NATO viršūnių susitikime, kuris įvyks šių metų lapkričio 19-20 dienomis Lisabonoje.

Kas kelis mėnesius posėdžiaujančios VGT nariai yra Prezidentė D.Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, premjeras Andrius Kubilius, krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė ir kariuomenės vadas Arvydas Pocius.