Daugumos Tauragės rajono ūkininkų gyvenimas panašus: jie sunkiai dirba po 16–18 valandų per parą, aria, akėja, melžia karves, pyksta dėl mažų pieno, grūdų, kiaulienos supirkimo, didelių kuro ir trąšų kainų.

Todėl laikraščio redakcija nuolatos ieško netradiciniu verslu užsiimančių ūkininkų: auginančių stručius, eršketus, toną sveriančius jaučius ar kitus egzotiškus gyvūnus. Praėjusią savaitę „Tauragės kurjeris“ aplankė Stragutės kaime besidarbuojantį ūkininką, kuris užsiima elnių veisimu bei kavinės verslu.

Į Dvarviečius keliavo iš Pekino per Londoną

Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad Dovydo elniai kažkada gyveno Lietuvoje, tačiau buvo išnaikinti nepaisant griežto kunigaikščių draudimo juos medžioti. Jie išliko, nes buvo auginami Kinijos imperatoriaus parke. „Dovydo elniais“ grakštūs gyvūnai pakrikštyti todėl, kad 1866 metais juos iš Kinijos į Europą pargabeno vienuolis Armandas Dovydas.

Danielių ir Dovydo veislės elnius į Tauragės rajoną atsivežė prieš metus Anapilin išėjęs Stragutės kaimo ūkininkas Vincas Skirmantas. Šiandien tėvo pradėtus darbus tęsia sūnus Aleksas.

Dovydo ir danielių veislės elniai parvežti prieš trejus metus. Iš 20 parsivežtų danielių banda išaugo iki 31. Dovydo veislės elniukai (4 patinai ir 3 patelės) parvežti dar visai maži, todėl jauniklius vesti pradėjo tik po trejų metų. Praėjusią savaitę dvi Dvarviečių kaimo aptvare gyvenančios Dovydo elnių patelės atsivedė jauniklius.

Su A.Skirmantu aplankėme jo elnių aptvarą. Danieliai (patinai užauga iki 120 kilogramų, patelės – iki 50 kilogramų) bijo žmonių, vengia fotografuotis, o Dovydo elniai – drąsesni. Kiek atsargesnės tik jauniklius turinčios patelės, o apie 250 kilogramų sveriantys patinai jaučiasi esą aptvaro šeimininkai ir nebijo nieko. Penkių dienų sulaukę Dovydo patelių jaunikliai sveiki ir guvūs, net sportuojantis žmogus vargu ar juos sugautų.

Alekso Skirmanto valdose – du elnynai. 21 hektaro plote Stragutės kaime gyvena 16 danielių veislės elnių, 17 hektarų ploto Dvarviečių kaimo elnyne ganosi 15 danielių ir 9 Dovydo veislės elniai. Ūkininkas planuoja elnių bandas didinti iki 50 galvų ir tuomet užsiimti jų prekyba.

Elniai – pusiau laukiniai

Pastogės Alekso elnių aptvare nėra, ištisus metus jie gyvena po atviru dangumi, minta šeimininko atvežtais grūdais, šienu ir tuo, ką susiranda aptvare. Ūkininkas džiaugiasi, kad jo elniai sveiki ir neserga. Per trejus metus jis neteko tik vieno danielių patino, kurį pakirto ne liga, o dėl patelių kovojantis varžovas.

Dvarviečių kaimo elnynas įsikūręs įspūdingoje kalvotoje miškingoje vietovėje. Čia teka ištisus metus neužšąlantis šaltinis, todėl elniai turi kur atsigerti. Aptvertoje teritorijoje iškastas didelis tvenkinys, kuriame auginami karpiai ir sazanai. Šalia tvenkinio stovi poilsio namelis, į kurį šeimininkas užsuka su draugais.

„Su brakonieriais dar neteko susidurti, tačiau buvau susidūręs su kenkėjais, kurie keletą kartų buvo įlindę į poilsio namelį, bet nieko neradę pasišalino. Kartą kažkas prakirpo metalinę aptvaro tvorą ir paleido elnius į laisvę. Laimei, draugas laiku tai pastebėjo, ir elnius pavyko suvaryti atgal į aptvarą“, – laimingai pasibaigusius nuotykius pasakojo Stragutės kaimo ūkininkas.

Augina grūdus ir kiaules

Žemės Tauragės rajone mažo našumo, grūdinių kultūrų derliai čia nėra dideli, todėl jų auginimu rajone mažai kas užsiima. Ūkininkams sunku konkuruoti su dideliais kiaulių kompleksais, todėl retas Tauragės rajono ūkininkas augina kiaules parduoti. Dėl nenašių žemių dauguma ūkininkų užsiima pienininkyste, tačiau Aleksas Skirmantas elgiasi kitaip: turėdamas 150 hektarų ariamos žemės augina kviečius ir kvietrugius. Derliai nėra dideli, iš hektaro Stragutės ūkininkas prikulia apie 3 tonas grūdų. Turi traktorių, visus grūdininkystės ūkiui reikalingus padargus, o kai reikia derlių nuimti, kombainą samdo. Nuėmus derlių, ūkininkui talkina keletas samdytų darbininkų.

Aleksas Skirmantas – vienas stambesnių kiaulių augintojų rajone. Fermoje žviegia 60 kiaulių, kurias ūkininkas šeria savo ūkyje užaugintais grūdais. Pasak A.Skirmanto, kiaulių kompleksuose užaugintos kiaulienos lietuviai nelabai mėgsta, daugiau renkasi natūraliu būdu, pas ūkininkus užaugintas kiaules, tad ir pirkėjų čia netrūksta.

„Pelėda“ įsitaisė šalia judraus kelio

Šeimos verslui jau keturiolika metų priklauso kavinė „Pelėda“, kurioje vienu metu galima aptarnauti iki 50 žmonių. Kavinėje darbuojasi šeši žmonės.

Pasak A.Skirmanto, kavinėje galima nebrangiai surengti šventinius banketus bei gedulingus pietus. Rengiant šventinį banketą maistas vienam asmeniui kainuoja apie 35 litus, gedulingi pietūs vienam asmeniui – apie 25 litus. Per banketus kavinės šeimininkai leidžia be papildomo mokesčio pasikviesti muzikantus.

„Uždarų vakarų lankytojams patinka, kad kavinė kiek toliau nuo Tauragės, todėl populiarumo jai netrūksta“, – kalbėjo Aleksas Skirmantas.

Geriausi laikai kavinei buvo 2007–2008 metai, kuomet Lietuvos ekonomika klestėjo ir lankytojų netrūko. Prasidėjus sunkmečiui lankytojų gerokai sumažėjo. Kad išgyventų, „Pelėda“ siūlo įvairias paslaugas, organizuoja lauko prekybą alumi ir šašlykais įvairiuose renginiuose. Šalia kavinės yra rusiška pirtis, kurioje vienu metu gali kaitintis iki 10 žmonių. Aleksas – tolerantiškas verslininkas, tačiau yra sričių, kur jis diskredituoja jaunimą.

„Rusiškoje pirtyje jaunuoliams perkaista galvos ir jie prikrečia visokių eibių, todėl turiu nuostatą į pirtį jaunimo neleisti“, – komercijos paslaptį išdavė „Pelėdos“ šeimininkas.