- BNS, DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad Vyriausybės 2004 metų sprendimas, kuriuo pritarta Alytaus alkoholio gamybos įmonės „Alita“ privatizavimo sutarties pakeitimo projektui, prieštarauja Konstitucijai.
Prašymą KT pateikė 29 buvusių ir esamų Seimo narių grupė, kuri prašė įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas atitinka Konstituciją bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą.
KT nustatė, kad „Alitos“ vadovų komanda bei jų specialiai „Alitos“ privatizavimui įkurta bendrovė „Invinus“ buvo netinkami alkoholio gamintojos pirkėjai, kadangi jų pasiūlyta daugiau kaip 57 mln. litų kaina už įmonę daugiau kaip 15 proc. skyrėsi nuo didžiausios kainos pasiūlymo, kurį pateikė Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca (Luidžitercas Boska).
„Iš esmės šis Vyriausybės sprendimas nėra naujas sutartis, o pirmosios sutarties tęsinys“, - sakė KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.
Konstitucinis Teismas 2007 metų gegužę jau yra nusprendęs, kad 2003 metų gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis „Alitos“ privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai, taip pat prieštaravo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui. Atsižvelgdamas į minėtąjį savo nutarimą, Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad AB „Alita“ akcijų pirkėjas – iš fizinių asmenų sudarytas konsorciumas, pasinaudojantis šio konsorciumo narių visiškai ir tiesiogiai kontroliuojama uždarąja akcine bendrove „Invinus“, nebuvo toks pirkėjas, su kuriuo galėjo būti deramasi dėl jo pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo, kartu jis negalėjo būti ir viešo konkurso AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančioms akcijoms privatizuoti laimėtojas, skelbiama KT pranešime spaudai.
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Vyriausybės teisė pritarti privatizavimo sandorio projektui ar vėliau – tokio sudaryto privatizavimo sandorio pakeitimo projektui, kai privatizavimo būdas yra viešas konkursas, gali būti įgyvendinama tada, kai privatizavimo sandoris yra sudaromas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu, pagal kurio 16 straipsnio 1 dalį, galiojusią ginčijamo Vyriausybės nutarimo priėmimo metu, potencialus pirkėjas, kad jam galėtų būti perduotas privatizavimo objektas, turi būti viešo konkurso laimėtojas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad susitarimu, kurio projektui pritarta ginčijamu Vyriausybės nutarimu, padaryti AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties su minėtu pirkėju pakeitimai patys savaime (be pagrindinių AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų) negali būti laikomi turinčiais savarankišką galią.
Todėl Vyriausybė, ginčijamu nutarimu pritardama susitarimo dėl AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo projektui, pagal kurį buvo keičiama AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta su tokia šalimi, kuri negalėjo būti tinkama pagrindinės sutarties šalis ir kaip viešo konkurso laimėtoja prisiimti įsipareigojimų, pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą, konstitucinį teisinės valstybės principą.
Konstitucinis Teismas kartu konstatavo, kad Vyriausybei 2003–2004 m. priimant su AB „Alita“ privatizavimu susijusius teisės aktus (taip pat Vyriausybei pritarus AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimui, kuriuo leista reorganizuoti UAB „Invinus“ ją prijungiant prie AB „Alita“) ir vėliau nebuvo paisoma iš Konstitucijos kylančių imperatyvų. Tai pasakytina ir apie atitinkamų teisės aktų projektų rengimą, svarstymą, įskaitant valstybės institucijų, tarp jų –privatizavimo institucijų, atliekamą šių projektų poveikio vertinimą, kuris yra formalus, prieštaringas (viena vertus, nepaneigiamos abejonės, kad reorganizavus UAB „Invinus“ ją prijungiant prie AB „Alita“ valstybė neteks dalies mokesčių, kita vertus, nurodoma, kad teigiamas ir neigiamas poveikis valstybės finansams, ekonomikai nenumatomas).
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad yra ydinga tokia Vyriausybės nutarimų priėmimo praktika, kai ignoruojami iš Konstitucijos 46 straipsnio, konstitucinio atsakingo valdymo principo vykdomosios valdžios institucijoms kylantys reikalavimai priimamus sprendimus privatizavimo srityje (ypač kai jais keičiami ankstesni sprendimai, kuriais nustatyti atitinkami įsipareigojimai) racionaliai motyvuoti, tinkamai įvertinti tokių sprendimų poveikį, be kita ko, šalies ūkiui, valstybės finansams. Nutarime pažymėta, kad netoleruotini atvejai, kai tokiais Vyriausybės nutarimais formaliai aprobuojamos privatizavimo sutartys (jų pakeitimai), kurių turinys visuomenei nėra žinomas, nieko konkrečiai juose nenurodant, kaip antai aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti būtinumą keisti AB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, paneigiant joje ir privatizavimo programoje nustatytus įsipareigojimus – sutarčių pakeitimais vieno iš buvusių potencialių pirkėjų naudai pakeičiant privatizavimo programoje nustatytus įsipareigojimus, valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų pardavimo metu galiojusias visiems kitiems potencialiems pirkėjams.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamas Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimas kitais, pareiškėjo prašyme nenurodytais, aspektais nėra šios konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas ir kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstyti faktai, nurodytos aplinkybės yra jurisdikcinių ir kitų teisę taikančių institucijų dėmesio objektas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariai išvyksta į NATO misiją Irake1
Liepos 14 dieną Lietuvos kariuomenės Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išvyksta į NATO misiją Irake. ...
-
Baltijos šalių ir Ukrainos transliuotojai sutarė bendradarbiauti krizių atveju
Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeninių transliuotojų vadovai ketvirtadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo krizių atvejais. ...
-
Klaipėdoje esančios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje prasidės rekonstrukcija1
Klaipėdos miesto savivaldybė praneša, kad senosios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje artimiausiu metu prasidės rekonstrukcijos darbai. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?10
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
Priėmimas į mokyklas piktina tėvus: tai gal iškart į darbą vaiką siųsti, jei mokslo nieks neduoda?2
Priėmimas į mokyklas šiemet ir vėl neapsieina be nepasitenkinimo bangos. Vilniuje apie 250 vaikų dar neturi vietos, kurioje galėtų mokytis. Vasaros dienos slenka, o tėvai neviltyje. Bus pasiūlyta vaikus kasdien vežioti į kitą miesto galą arb...
-
Šauliai padėkojo vadui už tarnybą2
Atsisveikinimas su vado pareigas tris kadencijas ėjusiu Rolandu Lukšu Klaipėdos šauliams tapo ir iškilmėmis, ir šiokiu tokiu išbandymu. Iškilminga rikiuotė vyko būtent tuo metu, kai pliaupė lietus. ...
-
Norintiems laikinai gyventi Lietuvoje – griežtesnė tvarka2
Patvirtinti griežtesni atrankos kriterijai užsienio valstybėms, kuriose galima pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Istorikams dovana – iš už Atlanto4
Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio asmenybės ir veiklos tyrimai jo palaikų perlaidojimu Klaipėdoje nesibaigė. Priešingai, šis faktas atvėrė naują istorikų tyrimų kryptį, o medžiagos jiems tik daugėja. ...
-
Valstybės kontrolė: Regionų plėtros programos rengimas vėlavo, poreikius ji atliepė iš dalies1
Regionų plėtros programos rengimas organizuotas nepakankamai efektyviai – jis vėlavo pusę metų, o regionų poreikius atliepė iš dalies, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. ...
-
Dėl S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo atsiklaus klaipėdiečių nuomonės20
Uždegta žalia šviesa gyventojų apklausai dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo Klaipėdoje. Siekiama, kad apklausoje, kuri bus surengta tiek internetu, tiek gyvai, dalyvautų kuo daugiau klaipėdiečių. Vienas variantų – gatvei...