Specialistai įspėja, kad šiandien gyvename nuolat judančiame pasaulyje, kuriame žmonės dėl įvairiausių priežasčių migruoja. Pasauliui sumažėjus tiek, kad migracija įgavo masinį pobūdį, juda ne tik žmonės, bet ir ligos, – rašo delfi.lt.

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), pastaraisiais metais kur kas greičiau nei kada nors anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų, kurios anksčiau sietos tik su Afrika ir Azija. Štai neseniai išgąsdino žinia apie įtariamą juodligės atvejį. Pastaroji liga Lietuvoje paskutinį kartą diagnozuota 1974 m., o paskutinė juodligės epidemija nustatyta Zimbabvėje 1979–1985 m.

Maliarija kasmet suserga 10 tūkst. turistų

Kaip teigiama Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro parengtame leidinyje „Migracija ir sveikata: keliaujančios ligos“, dar prieš 40 metų manyta, kad įprastos vabzdžių sukeliamos ligos – maliarija, Dengė karštligė, geltonasis drugys – daug kur pasaulyje beveik išnyko. Tačiau tuomet įvyko kažkas netikėta: jos ir vėl atsirado. Viena iš priežasčių ta, jog kai kurie vabzdžiai bei jų organizmuose esantys mikrobai natūraliai prisitaikė ir tapo atsparūs tiek gausiai naudotiems insekticidams, tiek maliarijos gydymui (netinkamai) vartotiems medikamentams. Didelės įtakos turi ir globalinė klimato kaita: kai kurie mokslininkai mano, jog dėl visuotinio atšilimo ligas pernešančių vabzdžių arealas išplis į tuos regionus, kur dabar šalčiau. Sprendžiant iš ligų protrūkių, toks reiškinys jau pamažu vyksta.

Pavyzdžiui, maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose – Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalyse, tačiau 2011 m. vietinis maliarijos protrūkis, užregistruotas Graikijoje, parodo, kad egzistuoja reali grėsmė maliarijai plisti ir Europoje.

PSO duomenimis, kasmet maliarija suserga daugiau nei 10 tūkst. turistų, iš kurių apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos. Dažniausiai maliarija įvežama iš Afrikos žemyno, nes daugelyje Afrikos uostų, kuriuose dirba jūreiviai, šios ligos atvejai nereti. Nuolat augant žmonių, darbo ar poilsio tikslais vykstančių į tropinius kraštus, skaičiui, didėja ir galimybė iš šių šalių įvežti maliariją. Anksčiau į Lietuvą maliarija buvo įvežama tik jūreivių bei karių, o pastaraisiais metais daugėja turistų, verslininkų įvežtinės maliarijos atvejų.

Lietuvoje kasmet užregistruojama po keletą įvežtinės maliarijos atvejų. Nuo 2001 m. iki 2010 m. šalyje maliarija sirgo 41 asmuo, 3 iš jų mirė.

Kita infekcinė vabzdžių pernešama liga, Dengė karštligė, nepaisant egzotiško pavadinimo, taip pat registruojama Lietuvoje. Per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje diagnozuoti 3 Dengė karštligės atvejai, paskutinis – 2011 m. Žmogus užsikrėtė kelionės Brazilijoje metu.

Remiantis oficialia statistika, per metus Dengė karštlige užsikrečia apie 50 mln. žmonių. Per pastaruosius metus ši liga išplito į dešimtis šalių, nors iki pat 1970 m. ji buvo fiksuojama tik 9 valstybėse.

„Sveikata priklauso ir nuo socialinių veiksnių. Kuo žmogus socialiai labiau pažeidžiamas, tuo didesnė jo rizika susirgti. Migracija – ilgalaikė ar turistinė – papildomas socialinis veiksnys, didinantis šią riziką. Todėl prieš keliaudami į tam tikras šalis, žmonės turėtų pasiruošti iš anksto. Galbūt nuo tam tikrų ligų verta pasiskiepyti, pavyzdžiui, nuo pasaulyje plintančio hepatito A. Jei šalyje vyksta kažkokie kataklizmai – politiniai, socialiniai ar klimato, gal verta visai susilaikyti nuo kelionės. Taip pat reikėtų pagalvoti, kokią informaciją su savimi pasiimti, jei kažkas atsitiktų, kokių vaistų gali prireikti vienoje ar kitoje šalyje“, - patarė Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas.

Prie atsparių tuberkuliozės formų vystymosi labiausiai prisidėjo globalizacija

PSO duomenimis, 2 mlrd. žmonių pasaulyje yra užsikrėtę tuberkulioze, apie 5 proc.

užsikrėtusiųjų suserga. Nors Lietuvoje tuberkuliozė laikoma vietine problema – sergamumas mūsų šalyje didžiausias Europoje po Rumunijos, prie atsparių tuberkuliozės formų vystymosi labiausiai prisidėjo globalizacija.

Kasmet pasaulyje įregistruojama 440 tūkst. naujų keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė nustatyta 58 valstybėse. PSO rekomendacijose nurodoma, kad siekiant sėkmingai valdyti tuberkuliozės plitimą reikia diagnozuoti ne mažiau kaip 70 proc. atviros tuberkuliozės atvejų (Lietuvoje diagnozuojama 89 proc.) ir išgydyti 85 proc. (Lietuvoje išgydoma mažiau). Nepasisekus išgydyti 85 proc. tuberkulioze sergančių pacientų, nuolat didėja pakartotino gydymo būtinybė, plinta atsparūs vaistams ligos sukėlėjai ir vystosi dauginis atsparumas vaistams nuo tuberkuliozės. Baltijos šalyse registruojami vaistams atsparios tuberkuliozės atvejai sudaro 17,4-28 proc. visų Europoje registruojamų atvejų. Tuo tarpu kitose šalyse jų kur kas mažiau (0-8 proc.).

„Prieš kelis dešimtmečius jau buvo galvota, kad tuberkuliozė įveikta, nes būdavo tik pavieniai atvejai, tačiau kai atsirado AIDS – nauja liga, kuri silpnina žmogaus imunitetą, ir šie du veiksniai – bakterija ir nusilpęs imunitetas – sutapo, tuberkuliozė atgimė. Tas pats dabar pastebima ir su kitais mikroorganizmais, juolab kad AIDS sergančių žmonių pasaulyje labai daug, o ir šiaip silpsta žmonių imunitetas“, - pasakojo S. Čaplinskas.

ŽIV/AIDS, mokslininkų manymu, yra kilęs iš Afrikos žemyno vietovių, esančių piečiau nuo Sacharos. Atrastas tik 1981 m., šis virusas ilgą laiką galėjo egzistuoti neplisdamas, kol tam susidarė palankios demografinės ir socialinės sąlygos: padidėjusi migracija, intensyvesnis turizmas bei tarpkontinentinė prekyba. Ilgainiui virusas išplito po visą pasaulį: PSO duomenimis, šiandien beveik visose pasaulio šalyse yra užregistruota bent po vieną ŽIV infekcijos ar AIDS atvejį, o viso pasaulyje gyvena apie 34 mln. užsikrėtusių asmenų.

Epidemiologai skambina pavojaus varpais: situacija prastės

Gripas – dar viena infekcinė liga, šiandien gresianti daugelio žmonių gyvybei, nes jį sukeliantys virusai nuolat keičiasi, be to, atsiranda ir naujų jų rūšių. 2009–2010 m. visame pasaulyje siautusi gripo pandemija taip pat parodė, kad nauji ligų sukėlėjai plinta vis greičiau. 2009 m. balandžio mėnesį Meksikoje užfiksuotas A/H1N1 (kiaulių) gripo protrūkis jau po kelių savaičių pasiekė JAV, Europą, Australiją, Pietų Afriką ir kitus regionus. Įdomu, kad nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/val. greičiu.

Atsinaujina ir jau beveik pamiršti tymai, kurie čiai paplitę Pietryčių Azijoje, Pietų Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje. Dėl nuolat augančio tarptautinių kelionių skaičiaus 2011 m. neįprastai didelis sergamumas tymais užregistruotas ir JAV. Pastaraisiais metais stebimi tymų protrūkiai Europoje. Didžiausias sergamumas tymais 2009–2010 m. užfiksuotas Bulgarijoje,

Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje, nedaug atsilieka ir Rumunija, Ispanija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija. Lietuvoje registruojami tik pavieniai tymų atvejai.

PSO duomenimis, kasmet tymais suserga apie 35 mln. žmonių, iš jų apie 600 tūkst.-800 tūkst. miršta. Du trečdaliai visų mirties nuo tymų atvejų užfiksuojama Indijoje. 2011 m. Europos regione užregistruota 6500 tymų atvejų Europos. Epidemiologiniai tyrimai patvirtino, kad tymų virusas, įvežtas į Europą iš kitų šalių, dabar plinta Europos viduje.

„Mes tymus buvome pamiršę, nes vyko labai plati vaikų vakcinacija, buvome uždari, mažai kur išvykdavome. Dabar situacija pasikeitė ir tikimybė nevakcinuotam žmogui susidurti su ligos sukėlėju vis labiau didėja“, - teigė S. Čaplinskas.

Anot jo, epidemiologai neprognozuoja, kad situacija gerės, atvirkščiai, laukiama dar blogesnių laikų, todėl aukščiausiu lygiu tariamasi, kaip užtikrinti žmonių saugumą šiame globaliame pasaulyje. Juolab kad daugybė infekcinių ligų plinta per maistą, kuris šiandien taip pat tapo globalus.

Dėl antibiotikams atsparių mikroorganimų plinta sunkiai pagydomos infekcijos

Dar viena problema, didinanti ligų plitimą pasaulyje, susijusi su netinkamu antibiotikų vartojimu, dėl kurio vystosi antibiotikams atsparūs mikroorganizmai. Kasmet pasaulyje įregistruojama 440 tūkst. naujų keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė nustatyta 58 valstybėse. Gydant maliariją tik vienu vaistu sparčiai vystosi maliarijos sukėlėjų atsparumas. Ligoninėse gausėja užsikrėtimo mirtina ir vaistams atsparia stafilokoko atmaina.

Daugėja informacijos apie įvairiems vaistams atsparių Escherichia coli bakterijų, pernai Europoje sukėlusių didžiulį ligos protrūkį ir nusinešusių ne vieną gyvybę, atsparumas antibiotikams, taip atsparios gydymui tampa pneumoniją sukeliančios infekcijos, didėja gonorėjos ir šigeliozės sukėlėjų atsparumas. Pavyzdžiui, vienos rūšies antibiotikams atsparios iki 82,6 proc. E. coli bakterijų, kitiems antibiotikams atsparios iki 50 proc. bakterijų, o 4 proc. jų atsparios visų 4 klasių antibiotikams.

Mirties atvejų dėl keliems vaistams atsparių infekcijų tyrimai rodo, kad kiekvienais metais 29 Europos valstybėse nuo dauginio atsparumo bakterijų sukeltų hospitalinių kraujo, apatinių kvėpavimo takų, odos ir minkštųjų audinių, šlapimo takų infekcijų miršta 25 tūkst. žmonių (5,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), o JAV – 12 tūkst. (4 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Anot S. Čaplinsko, Jei šiuose tyrimuose būtų atsižvelgta į visus keliems vaistams atsparių infekcijų atvejus ir kitas problematiško atsparumo infekcijas, mirčių įverčiai būtų neginčijamai didesni.

Net ir į tas šalis, kurios vykdo prevencines programas, antibiotikams atsparios bakterijos gali būti įvežtos ir išlikti aplinkoje, ypač ūkiuose auginamų galvijų organizme. Be to, atsparumas antibiotikams gali būti perduodamas gyvūnams ir žmonėms ne tik per tiesioginį sąlytį, bet ir per maisto grandinę, vandenį, orą ir mėšlu ar dumblu tręšiamą dirvožemį.

„Taigi galime saugotis, kaip įmanydami, tačiau nuo visų grėsmių neapsidrausime, todėl pastaruoju metu ligų migracijai ir skiriama tiek daug dėmesio. Pavyzdžiui, jei kažkur Indijoje bus labai prasta sveikatos apsaugos sistema, todėl ten susiformuos atsparūs antibiotikams mikroorganizmai, nesvarbu, kas jūs būsite – lietuvis, amerikietis ar japonas, vis tiek apsikrėsite ir parvešite tuos mikroorganizmus namo. Beje, dažnai net nereikia niekur važiuoti – juos mums gali parvežti kaimynas“, - įsitikinęs S. Čaplinskas.