Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sako, kad neišspręsti Lenkijos ir Lietuvos klausimai kenkia dvišaliams santykiams.

Varšuva reiškia didėjantį nepasitenkinimą, jos supratimu, Vilniaus nenoru spręsti senas su lenkų mažuma Lietuvoje ir lenkams priklausančia naftos perdirbimo gamykla susijusias problemas.

"Aš manau, faktiškai, mūsų santykiai su Lietuva jau daugelį metų buvo tokie, tačiau tik dabar jie yra tinkamai apibūdinti", - interviu Lenkijos radijui sakė R.Sikorskis, atsakydamas į klausimą, kodėl vyriausybė prašneko apie blogėjančius dvišalius ryšius.

"Mes jau daug metų turime tam tikrų neišspręstų problemų katalogą ir norėtumėme matyti savo santykius geresnės formos", - sakė jis.

Varšuva reiškia susirūpinimą maždaug 6-7 procentus gyventojų sudarančios lenkų mažumos teisėmis Lietuvoje, pradedant jų pavardžių rašyba ir baigiant ginčais dėl žemės ar išsilavinimo.

Įtampą kelia ir Varšuvos reikalavimas, kad Vilnius užtikrintų palankias sąlygas Lenkijos koncernui "PKN Orlen" priklausančiai naftos perdirbimo įmonei apsirūpinant nafta.

"Lenkija tvirtai palaikė Lietuvos siekius tapti ES ir NATO nare ir nuo to laiko buvo ištikima jos partnerė. Tačiau mainais mums neatsakoma tuo pačiu", - sakė Varšuvoje įsikūrusio Tarptautinių santykių centro vadovas Eugeniuszas Smolaras (Eugeniušas Smolaras).

Pasak jo, Lenkija priėjo išvados, kad Lietuva tiesiog sąmoningai delsia.

"Lenkijos vyriausybė išreiškia savo nusivylimą ir mes galime tikėtis, kad šis klausimas netrukus bus nagrinėjamas ES lygmeniu", - sakė jis.

2,6 mlrd. eurų lenkams kainavusi naftos perdirbimo įmonė buvo didžiausia kompanijos "PKN Orlen" investicija užsienyje. Ją kompanija įsigijo iš dabar nebeegzistuojančios rusų naftos kompanijos "Jukos", o tai buvo laikoma strategiškai Lenkijai ir Lietuvai naudingu žingsniu. Tačiau Rusijai uždarius naftotiekį, naftos perdirbimo gamykla taip ir neatnešė laukto pelno.

"Čia Lietuva taip pat turi įsipareigojimų... jie irgi nebuvo įvykdyti", - pridūrė R.Sikorskis.