Neringa Venckienė šią savaitę trečią kartą neteko teisinės neliečiamybės. Dabar prokurorai galės ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę. Kol pati Neringa Venckienė viešumoje nesirodo, jos partijos kolegos iškėlė naują šūkį – su ja norima susidoroti fiziškai. Tiesa, į klausimą, kas tą nori padaryti, atsakymas tas pats, kaip ir į visus kitus – pedofilų klanas, kurio egzistavimo nei pačiai N. Venckienei, nei jos artimiesiems, nei garbintojams dar nepavyko įrodyti.

Dabar Seimo narės darbus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius įvertins prokurorai. Tiesa, vis garsiau sklinda kalbos, kad Generalinis prokuroras dar sugrįš į Seimą, nes N. Venckienė galbūt bus susijusi ir su dar kitomis bylomis. Tuo pat metu visuomenėje ryškiai mažėja N. Venckienės autoritetas ir parama jos partijai, kuri, pasak „Savaitės“ kalbintų politologų, sukurta emocinio vajaus pagrindu, būdama be ideologijos ir be aiškios struktūros pasmerkta išnykimui. Ir tai jau tik laiko klausimas.

Trileris su dramos elementais – taip galima apibūdinti antradienį vykusį Seimo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės klausimas. Palaikyti parlamentarės susirinko keli šimtai žmonių, tačiau ji pati nepasirodė. Partiečiai teigė, kad lyderė neatlaikė psichologinės įtampos, puolimo prieš ją ir susirgo. Tik niekas negalėjo pasakyti, kokia jos liga. Ginamąją N. Venckienės kalbą skaitė partijos kolega Jonas Varkala. Jis bandė įtikinti parlamentarus, kad atėmus iš Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę, su ja bus susidorota. Kartojo nekart girdėtas kalbas apie tvirkintą mergaitę ir policininkus, panaudojusius jėgą per Garliavos šturmą. Tiesa, buvusio kunigo J. Varkalos iškalba nesugraudino parlamentarų ir šie nusprendė patenkinti generalinio prokuroro prašymą bei leisti buvusią teisėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn – suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę. N. Venckienės šalininkai tokiu sprendimu atvirai piktinosi.

Prokurorai Neringą Venckienę viliasi apklausti jau artimiausiu metu, bet, prisimenant praėjusios vasaros įvykius, kai buvusią teisėją Panevėžio prokurorai bandė prisikviesti pas save ir pateikti jai įtarimus, o ši vis slapstėsi už gydytojų pažymų, vargu ar pavyks, nes ji vėl kažkuo serga. Pradėję nuo tvirkintos mergaitės, vėliau perėję prie visuotinio pedofilų tinklo, kovos su korumpuota teisėsauga, po Seime prarastos neliečiamybės „Drąsos kelio“ frakcijos nariai rankų nenuleidžia ir viešumoje skelbia naują šūkį – su jų lydere ruošiamasi susidoroti ir ne bet kaip, o fiziškai. Esą Neringos Venckienės gyvybei gresia realus pavojus, ypač jei ji atsidurtų kalėjime, kur, pasak Valdo Vasiliausko, įvyksta nemažai stebuklų. Kas geidžia sunaikinti N. Venckienę? Realaus asmens ar asmenų jos aplinka įvardyti negali, bet išlieka nepamainomas pedofilų tinklas, kurio buvimo kol kas nepavyko įrodyti nė viename teisme.

„Tie žmonės yra pedofilų tinklas. O konkretūs asmenys? Ne, čia žurnalistas arba Seimo narys negali padaryti to darbo, kurio nepadarė prokurorai ir mūsų spec. tarnybos. Tačiau nebuvo panaudota jokių operatyvinių priemonių ir, manau, kad tas tinklas gerai užsimaskavęs – jis turi stogus, yra gudrus, turi ryšius“, – sakė Seimo frakcijos „Drąsos kelias“ narys Valdas Vasiliauskas.

Politologų tokia N. Venckienės šalininkų pozicija nestebina. Esą pralaimint vieną bylą po kitos, nesugebėjus pasislėpti už Seimo nario teisinės neliečiamybės, jiems liko tik toliau rengti viešųjų ryšių akcijas ir per jas bandyti susigrąžinti prarandamą visuomenės paramą. Tiesa, neabejojama, kad juos palaikančiųjų kuo toliau, tuo labiau mažės, nes ilgai atrodyti nuskriaustam dar niekam nepavyko.

„Nuskriaustasis R. Paksas yra buvęs prezidentas. Tai yra kadencialas, kur tu gali vadovauti. V. Uspaskichas, kurį esą irgi visada skriaudžia, – sėkmingas verslininkas ir šiaip labai charizmatiškas žmogus, galimas lyderis. Dėl to pastaruosius mėnesius „Drąsos kelio“ buvimas spaudoje vien kaip skriaudžiamos partijos ir jos lyderės, kaip valstybės institucijų persekiojamos moters, įvaizdis nepadėtų, nes vien vargšiuku būti neužtenka, reikia būti ir lyderiu“, – aiškino politologas Vincentas Vobolevičius.

Taigi Neringa Venckienė netrukus gali sėsti Į teisiamųjų suolą, o jos partijos projektas „Drąsos kelias“ irgi kybo ant plauko. Prieš savaitę vykęs partijos suvažiavimas patyrė visišką fiasko. Į jį susirinko vos pora dešimčių narių, nors jų skaičiuojama per tūkstantį. Tokį abejingumą suvažiavimui partiečiai aiškino netinkamais partijos įstatais ir tuo, kad dauguma partijos narių yra nepasiturintys, todėl jiems ir buvo sunku atvykti. Su tuo nesutinka politologai. Jų manymu, praėjęs šeštadienis parodė, kad partija, suformuota remiantis vienu įvykiu Garliavoje ir besivadovaujanti tik emocijomis, ilgai ir negali išsilaikyti.

„Kaip politinė organizacija jie neegzistuoja, nes jie netransliuoja jokių ideologinių, politinių išskirtinybių. Jie funkcionuoja kaip grupė draugų“, – priminė politologas Lauras Bielinis.

„Lietuvoje partijai norint būti sėkmingai, reikia turėti du atramos taškus. Tai elektorato parama: kad visuomenės mastu žmonės ją palaikytų, tam tikrų socialinių grupių žmonės būtų jos pusėje arba tai, kas dabar populiariai vadinama tėvonijomis – tai savivaldybė, kurioje tu gerai laikaisi, turi merą, turi gerus santykius su verslu, jei prarandi populiarumą, kur vis tiek turi vietą, kur tave išrenka“, - vardijo politologas Vincentas Vobolevičius.

Viso to neturi N. Venckienė ir jos partija, tad neabejojama, kad pirmieji jos ketveri metai Seime bus ir paskutiniai. Puikiausias to pavyzdys – Tautos prisikėlimo partija, kuri 2008-ųjų rinkimuose laimėjo 16 mandatų ir net buvo viena iš valdančiosios koalicijos partnerių, tačiau po kurio laiko subyrėjo į atskiras frakcijas, o vėliau prisijungė prie Liberalų ir centro sąjungos. Tad neabejojama, kad per naujus Seimo rinkimus „Drąsos kelio“ neliks nė kvapo.

„Iš pradžių manyta, kad jie išsivaikščios po frakcijas, bet įsižiūrėjus giliau mes matome, kad nė vienai frakcijai, nė vienai politinei partijai nereikalinga štai tokio tipo asmuo – dar vienas skandalistas, dar vienas emocijų transliuotojas. Manau, kad jie ir toliau liks tam tikra nedidelė frakcija, nereikalinga nei kairei, nei dešinei“, – spėjo L. Bielinis.

Politologo Vincento Vobolevičiaus manymu, šviesa tunelio gale „Drąsos keliui“ atsirastų tik dėl teismų procesų ar forsuojamo susijungimo nukritus Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ populiarumui. Esą tuomet N. Venckienės politinis darinys galėtų tikėtis didesnio visuomenės palaikymo, nes ir „Drąsos kelias“, ir minėtos partijos dalijasi tuos pačius rinkėjus. Bet tai neatrodo labai realu, nes dar visai neaišku, ar Darbo partija jungsis su „Tvarka ir teisingumu“, o, kita vertus, vis dažnesnės kalbos, kad Generalinis prokuroras dar gali sugrįžti į Seimą dėl Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės jau visai kitose bylose, vargu ar pasitarnautų jos „Drąsos kelio“ autoritetui ir išlikimui.