Laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas svarsto galimybę kreiptis į Seimą su prašymu leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos narį Aleksandrą Sacharuką.

Kreipėsi Seimo komisija

Su tokiu pasiūlymu į R.Petrauską kreipėsi Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrius, nagrinėjęs Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl apkaltos A.Sacharukui pradėjimo pagrįstumo kreipimąsi.

"Tokią išvadą (kreiptis į Seimą dėl teisinės neliečiamybės atėmimo - BNS) pasiūlė vienas iš Generalinės prokuratūros padalinių, kuriam buvau pavedęs išnagrinėti komisijos kreipimąsi", - penktadienį BNS sakė R.Petrauskas.

Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus rašte siūloma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A.Sacharuko veiksmų ir kreiptis į Seimą su prašymu leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei kitaip suvaržyti jo laisvę.

Apsispręs kitą savaitę

Laikinasis generalinis prokuroras teigė pats dar nagrinėsiąs Seimo komisijos pateiktą medžiagą ir apsispręs kitą savaitę.

"Negaliu pasakyti, ar taip ir pasielgsiu. Reikia pažiūrėti komisijos medžiagą, kuo mūsų prokurorai grindžia tokį siūlymą", - tvirtino jis.

Konservatoriaus Kęstučio Masiulio vadovaujama komisija yra konstatavusi, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, nes minėtas parlamentaras sąmoningai ir tyčia, žinodamas Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus juos ignoravo ir siekė padarinių, kurių iš anksto norėjo - Lino Karaliaus pažymėjimu užregistravo Seimo posėdyje ir balsavo už jį.

Komisija prokuratūros prašė ištirti, ar A.Sacharuko veiksmų negalima vertinti kaip dokumento klastojimo ir dokumento pagrobimo bei jo panaudojimo.

Už tai baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų. Specialioji Seimo komisija nustatė, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis. Dėl to Seimas sutiko pradėti apkaltos procesus A.Sacharukui ir L.Karaliui.

Komentuoti plačiau nenori

A.Sacharukas nepanoro plačiau komentuoti galimybės, kad jis praras teisinę neliečiamybę. "Kai pamatysiu, kuo konkrečiai esu kaltinamas, kokie įtarimai man teikiami, tada ir galėsiu komentuoti. Kol kas net nėra ką komentuoti - generalinis prokuroras juk net neapsisprendęs tuo klausimu", - sakė Seimo narys portalui.

Anot jo, "į prokuratūros kompetenciją įeina ikiteisminiai tyrimai, todėl prokurorai ir turi spręsti, kokių veiksmų būtina imtis, juos atliekant".

"Jeigu prokuratūra mato nusikalstamos veikos požymių, ji turi teisę kreiptis dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo. Tada Seimas sprendžia, ar tokį kreipimąsi patenkinti", - aiškino A.Sacharukas.

Tačiau opozicinei Krikščionių partijos frakcijai priklausantis politikas atsisakė atsakyti, ar ragintų kolegas Seimo narius pritarti tokiam Generalinės prokuratūros kreipimuisi, jeigu jis būtų teikiamas: "Kartoju - pirmiausia reikia sulaukti paties kreipimosi, visų formuluočių, su jomis susipažinti. Tik tada galima ką nors konkrečiau pasakyti".

"Turiu visus generalinio prokuroro įgaliojimus"

Penktadienį paaiškėjus generalinio prokuroro galimiems planams, kai kurie parlamento teisininkai suabejojo R.Petrausko galimybe kreiptis į Seimą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo. Mat jis generalinio prokuroro pareigas eina laikinai, o teisė su tokiu prašymu kreiptis į Seimą esą suteikiama tik nuolatiniam Generalinės prokuratūros vadovui.

R.Petrauskas savo ruožtu BNS sakė turįs visus generalinio prokuroro įgaliojimus.

Konstitucinės teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas sako, jog laikinai einantis prokuroro pareigas turi teisę atlikti visas funkcijas, kurias vykdo generalinis prokuroras, jei įstatyme nėra atskiros išlygos, jog tokios teisės jis neturi. "Čia yra paprasta logika, jei laikinai einantysis pareigas neturėtų visų teisių, jis negalėtų vykdyti visų pareigų, griūtų sistema", - BNS sakė E.Jarašiūnas.