Pchenjanas pasiuntė tūkstančius karių, kad sustiprintų Rusijos pajėgas, įskaitant Kursko pasienio regioną, kuriame Ukraina nuo rugpjūčio vykdo puolimą.

„Realiuoju laiku dalijantis informacija su vienos sąjungininkės žvalgybos agentūra patvirtinta, kad vienas sužeistas Šiaurės Korėjos karys buvo paimtas į nelaisvę“, – sakoma Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos pranešime.

Tą karį į nelaisvę paėmė Ukrainos kariuomenė, naujienų agentūrai AFP sakė žvalgybos šaltinis. Pasak jo, vieta, kurioje karys buvo sulaikytas, nežinoma.

Pirmasis patvirtinimas apie Šiaurės Korėjos kario paėmimą į nelaisvę pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad iki šiol „žuvo arba buvo sužeista“ beveik 3 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.

Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas (JCS) pirmadienį sakė, kad kare žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 1 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.

Įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas (Li Seongkvunas) sakė, kad Pchenjano kariai taip pat „naudojami kaip priedangos fronto šturmo daliniai“.

JCS taip pat teigė, kad Pchenjanas esą „ruošiasi karių rotacijai ar papildomam dislokavimui“ ir tiekia Rusijos kariuomenei „240 mm raketų paleidimo įrenginius ir 170 mm savaeigę artileriją“.

„Pavojinga konflikto plėtra“

Pietų Korėjos kariuomenė mano, kad Šiaurės Korėja siekia modernizuoti savo konvencinio karo pajėgumus, pasinaudodama Rusijos kare įgyta kovine patirtimi.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida penktadienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusiuntė naujametinę žinutę Šiaurės Korėjos vadovui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui), kurioje teigiama, kad „dvišaliai mūsų šalių ryšiai po birželį Pchenjane įvykusių derybų sustiprėjo“.

Svarbus gynybos paktas įsigaliojo anksčiau šį mėnesį, šalims apsikeitus ratifikavimo dokumentais.

Šią vasarą V. Putinas sveikino tą susitarimą kaip „proveržio dokumentą“.

Šiaurės Korėja ir Rusija sustiprino savo karinius ryšius po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

Ukrainos sąjungininkės didėjantį Pchenjano įsitraukimą į Rusijos karą Ukrainoje pavadino „pavojinga konflikto plėtra“.

NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) taip pat buvo pareiškęs, kad Maskva mainais į karius teikia paramą Pchenjano raketų ir branduolinėms programoms.

Pchenjano dalyvavimas Rusijos kare prieš Ukrainą išprovokavo Seulo perspėjimus.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas), kuris šiuo metu yra nušalintas nuo pareigų, lapkritį pareiškė, kad Seulas „neatmeta galimybės tiekti ginklus“ Ukrainai. Tai reikštų esminį posūkį nuo ilgalaikės politikos, draudžiančios parduoti ginklus aktyviame konflikte dalyvaujančioms šalims.