Anot jo, CŽV į Maskvą išsiuntė grupę analitikų, turėjusių patikimos informacijos apie islamistų grėsmę Rusijai, kurią kelia Centrinės Azijos valstybių piliečiai, prisijungę prie „Islamo valstybės“ (IS) Irake ir Sirijoje. Užuot atsižvelgusi į jų raginimus, Rusija apkaltino JAV remiant IS. Tuo tarpu jie CŽV pasiūlė sąrašą įtariamųjų terorizmu – visi jie buvo Rusijos politiniai disidentai, gyvenę tremtyje Europoje.

„Mes norime suteikti jiems tikrą ir patikimą informaciją, bet rusai niekada nesuteiktų prasmingos informacijos, kuri nebūtų klaidinanti“, – sakė D. Londonas.

Savo ruožtu karo ekspertas ir universiteto garbės profesorius Markas Galeotti pabrėžė, kad jau seniai aišku, kad kova su IS Rusijos saugumo tarnyboms nėra tokia svarbi, kaip „kai kurie kiti politiniai prioritetai“.

„Ne todėl, kad jie nemanė, kad yra grėsmė ar jos neieškojo, galbūt jie tiesiog neturėjo to paties politinio prioriteto. Politinius prioritetus nustato Kremlius, o tai – Ukraina ir demokratinė politinė valstybė, opozicija“, – sakė ekspertas.

D. Londonas teigė, kad ataka Maskvos koncertų salėje taip pat išryškino kai kuriuos FSB trūkumus.

Mes norime suteikti jiems tikrą ir patikimą informaciją, bet rusai niekada nesuteiktų prasmingos informacijos, kuri nebūtų klaidinanti.

„FSB turi daug techninių galimybių. Visur yra vaizdo kameros, tačiau jos nėra labai subtilios“, – sakė buvęs CŽV pareigūnas.

„Kai jie ieško šaltinių, tam dažniausiai pasitelkia prievartą, jie šantažuoja žmones, kuriuos suėmė arba kurių šeimoms gali grasinti, įskaitant ir smurtą“, – teigė jis.

Primename, kad teroro išpuolis Maskvos koncertų salėje „Crocus“ įvyko kovo 22 d. Ginkluoti užpuolikai šaudė į žmones, padegė pastatą ir pabėgo. Žuvo per 140 žmonių.

Baltieji rūmai pareiškė perspėję Rusijos tarnybas, kad teroro išpuolis įvyks „Crocus“ koncertų salėje.

Tuo tarpu Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas teigė, kad Rusija visiškai nebuvo įspėta dėl teroro išpuolio grėsmės.