Juodosios jūros valstybę krečia suintensyvėję neramumai nuo tada, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ iškovojo pergalę spalio 26-ąją vykusiuose parlamento rinkimuose, kurie, proeuropietiškos opozicijos teigimu, buvo suklastoti.

„Dar viena galinga naktis, kai kartvelai laikosi tvirtai gindami savo konstituciją ir savo europinį pasirinkimą“, – pirmadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė proeuropietiška prezidentė Salomė Zurabišvili.

„Ryžtas gatvėse nesustoja!“ – rašė ji.

Po to, kai ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė ketvirtadienį paskelbė, kad Sakartvelas atideda stojimą į Europos Sąjungą (ES) iki 2028-ųjų pabaigos, neramumai dar labiau pagilėjo ir sukėlė protestų bangą sostinėje Tbilisyje bei kituose miestuose.

I. Kobachidzė sekmadienį dar labiau supykdė protestuotojus, atmesdamas galimybę surengti naujus parlamento rinkimus, sakydamas, kad „naujos vyriausybės formavimas, remiantis spalio 26-osios parlamento rinkimais, jau baigtas“.

Opozicija boikotavo naująjį parlamentą, o S. Zurabišvili paprašė Konstitucinio teismo anuliuoti rinkimų rezultatus ir paskelbti naująją įstatymų leidžiamąją valdžią ir vyriausybę neteisėtomis.

Kritikai kaltina „Sakartvelo svajonę“, kuri valdžioje yra daugiau nei dešimtmetį, kad pastaraisiais metais ji atitraukė šalį nuo ES ir suartėjo su Rusija, tačiau ši kaltinimus neigia.

Dešimtys sulaikytųjų

Sekmadienio vakarą dešimtys tūkstančių žmonių mitingavo prie parlamento mojuodami Europos ir Sakartvelo vėliavomis, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Kai kurie demonstrantai į riaušių policiją mėtė fejerverkus ir akmenis, kiti daužė metalines duris, užtvėrusias įėjimą į parlamentą, arba statė barikadas iš šiukšlių dėžių ir jas padeginėjo.

„Sakartvelo svajonė (...) yra (pro)rusiška vyriausybė, ir jie turi pasitraukti“, – AFP sakė 32 metų barmenas Aleksandras Diasamidzė.

Policija šaudė iš vandens patrankų, tačiau minios išsklaidyti nepavyko.

Vėliau naktį riaušių policija, naudodama ašarines dujas ir vandens patrankas, išsklaidė minią.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per naujausią protestų bangą buvo sulaikyta apie 150 demonstrantų, o Sakartvelo jaunųjų teisininkų asociacija nurodė, kad sulaikytųjų buvo 200.

Kai kuriais atvejais policija persekiojo protestuotojus gatvėmis, mušdama juos, šaudydama guminėmis kulkomis ir purkšdama ašarines dujas.

„Sistemingai mušami“

S. Zurabišvili pirmadienį pareiškė, kad policijos sulaikyti asmenys „buvo sistemingai mušami nuo sulaikymo iki gabenimo į jau perpildytas įkalinimo įstaigas“.

„Daugumai suimtų protestuotojų sužalotos galvos ir veidai, lūžę veido kaulai, akiduobės, atviros žaizdos“, – sakė ji.

Opozicinės partijos „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ lyderis Levanas Chabeišvilis žurnalistams pasakojo, kad jį užpuolė apie 15 kaukėtų policijos pareigūnų, bandžiusių jį sulaikyti, tačiau teigė, kad jam pavyko pabėgti padedant protestuotojams.

Vidaus reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad buvo sužeistas 21 policijos pareigūnas.

Sakartvelo visuomeninis transliuotojas GPB, plačiai kaltinamas kaip priemonė valdančiajai partijai partijai skleisti propagandą, sekmadienį patenkino protestuotojų reikalavimą suteikti S. Zurabišvili eterio laiką, kurio anksčiau jai nedavė.

Praėjusią savaitę „Sakartvelo svajonė“ pasiūlė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvusį futbolo žaidėją Michailą Kavelašvilį į prezidento postą, kuris iš esmės yra simbolinės.

Tačiau šeštadienį duodama išskirtinį interviu AFP S. Zurabišvili pareiškė, kad ji nepaliks posto, kol nebus iš naujo surengti parlamento rinkimai.

Briuselis nepripažino spalį vykusių rinkimų rezultatų ir pareikalavo ištirti „rimtus rinkimų pažeidimus“.

Europos Parlamentas (EP) paragino surengti pakartotinį balsavimą ir taikyti sankcijas aukščiausiems Sakartvelo pareigūnams, įskaitant I. Kobachidzę.

Konstitucinės teisės ekspertai suabejojo naujojo parlamento teisėtumu, remdamiesi tuo, kad jis patvirtino savo įgaliojimus, pažeisdamas reikalavimą sulaukti teismo sprendimo dėl S. Zurabišvili prašymo panaikinti rinkimų rezultatus.

Šimtai valstybės tarnautojų, įskaitant Užsienio reikalų, Gynybos ir Švietimo ministerijų atstovus, taip pat nemažai teisėjų, paskelbė bendrus pareiškimus, kuriuose protestavo prieš I. Kobachidzės sprendimą atidėti stojimo į ES derybas.

Daugiau nei 200 Sakartvelo diplomatų kritikavo šį žingsnį kaip prieštaraujantį konstitucijai ir vedantį šalį „į tarptautinę izoliaciją“.

Kai kurie Sakartvelo ambasadoriai atsistatydino, o apie 100 mokyklų ir universitetų protestuodami sustabdė akademinę veiklą.

Kremlius: Sakartvelo vyriausybė bando atkurti tvarką

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Sakartvelo valdžia siekia stabilizuoti padėtį ir atkurti ramybę po masinių proeuropietiškų protestų.

„Sakartvelo valdžia imasi priemonių, kad stabilizuotų padėtį, grąžintų ją į ramybę“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams.

Rusija „nesikišo ir neketina kištis“ į įvykius Sakartvele, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai ir pavadino protestus „vidaus reikalu“.

Tačiau jis teigė, kad Rusija protestus vertina kaip „bandymą sujaukti padėtį“.

„Tokių įvykių esame matę daugelyje šalių. Artimiausia paralelė, kurią galima nubrėžti, yra Maidanas“, – sakė D. Peskovas, turėdamas omenyje 2014 metų masinius protestus Kyjive, per kuriuos buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

D. Peskovas pridūrė, kad Rusija Sakartvelo protestuose įžvelgia „visus Oranžinės revoliucijos vykdymo požymius“.

Jis omenyje turėjo 2004 metais Ukrainoje vykusius prodemokratinius protestus dėl Kremliaus remiamo V. Janukovyčiaus pergalės suklastotais pripažintame balsavime. Galiausiai rinkimai buvo pakartoti, o jo varžovas Viktoras Juščenka laimėjo naują balsavimą.

Tuo metu Ukraina kritikavo Sakartvelo institucijas už tai, kad jos pasitelkia smurtą prieš masinius protestus.

„Ukrainos užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus ir jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus Sakartvele. Smurtas neliks be pasekmių“, – sakoma ministerijos pareiškime.