„Deja, turime manyti, kad Ukrainai ir kitą vasarą vis dar reikės naujų sunkiųjų ginklų iš jos draugų“, – sakė A. Baerbock Vokietijos laikraščiui „Bild am Sonntag“.

„Ukraina taip pat gina mūsų laisvę, mūsų taiką. Ir mes ją remiame finansiškai ir kariškai – tiek, kiek to reikės. Taškas“, – sakė A. Baerbock.

Ji taip pat perspėjo, kad karas „gali tęstis ne vienerius metus“, tačiau pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skaudžiai klydo įsivaizduodamas, kad Ukraina žlugs per kelias savaites.

A. Baerbock taip pat gynė Ukrainos teises į Krymo pusiasalį, kurį 2014 metais neteisėtai aneksavo Rusija. „Krymas taip pat priklauso Ukrainai. Pasaulis niekada nepripažino 2014 metų aneksijos, kuri prieštarauja tarptautinei teisei“, – sakė ji.

Ragindama vokiečius, nepasiduoti nuovargiui praėjus šešiems mėnesiams nuo karo pradžios, A. Baerbock pripažino, kad žmonės „dabar savo kišenėse jaučia Putino energetinio karo padarinius“.

„Socialinis Europos susiskaldymas yra Putino karo dalis. Turime neleisti jam atsirasti. Tai bus akmenuotas kelias, tačiau sušvelninti dėl aukštų energijos kainų atsiradusį socialinį disbalansą yra mūsų politinės atsakomybės dalis“, – sakė ministrė.

A. Baerbock taip pat kategoriškai atmetė kai kurių Vokietijos politikų reikalavimus, kad Berlynas patvirtintų dujotiekį „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje, kad būtų galima tiekti didesnį kiekį rusiškų dujų ir taip išvengti dujų krizės Vokietijoje.

Rusijos pajėgos 122 kartus per dieną apšaudė Sumų regioną

Ukrainos policijos pareigūnai rugpjūčio šeštadienį užfiksavo 122 rusų atakas prieš Sumų regioną, per juos buvo sužeisti du žmonės, praneša „Ukrinform“.

Ukrainos nacionalinė policija apie tai pranešė savo interneto svetainėje paskelbtame pranešime. Jame teigiama, kad per priešo pajėgų apšaudymą buvo apgadinti privatūs namai, ūkiniai pastatai, psichoneurologinis internatas, parduotuvė, mokykla ir vaikų darželis.

Taip pat praėjusią naktį Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos karinę bazę Melitopolyje. Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas tai pranešė tiesiogiai per televizijos kanalą „Freedom TV“.

„Praėjusią naktį Melitopolio rajono Myrnės kaime nugriaudėjo sprogimai. Vienas iš pastatų, kuriame buvo rengiamasi pseudoreferendumui, buvo sugriautas“, – sakė jis.

Pasak mero, Melitopolyje sunaikinta viena didžiausių priešo karinių bazių, dislokuota „Avtokolorlyt“ gamykloje.

Praėjusią naktį rusų pajėgos apšaudė Ukrainos Dniepropetrovsko regiono Nikopolio ir Kryvyj Riho rajonus. Apie tai „Telegram“ pranešė Dniepropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

„Rusijos okupacinės pajėgos šaudė iš „Grad“, „Uragan“ ir sunkiosios artilerijos. [...] Jos pataikė į keturias gyvenvietes dviejuose rajonuose“, – sakoma pranešime.

O Sloviansko, Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis ukrainiečių gynėjai sustabdė rusų puolimą ir privertė jų pajėgas trauktis, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook“.

Ukrainoje nuo karo pradžios jau žuvo 379 vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 379 vaikai, „Telegram“ pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

„2022 metų rugpjūčio 28-osios ryto duomenimis nuo Rusijos vykdomo karo Ukrainoje pradžios nukentėjo daugiau kaip 1 112 vaikų. Remiantis oficialia nepilnamečių reikalų prokurorų turima informacija, 379 vaikai žuvo, o daugiau kaip 733 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų“, – sakoma pranešime.

Šie skaičiai nėra galutiniai, nes toliau tikrinami duomenys, gauti iš aktyvių karo veiksmų zonų, laikinai okupuotų ir išlaisvintų teritorijų.

Pasak „Ukrinform“, daugiausia vaikų nukentėjo Donecko regione – 388, Charkivo – 202, Kyjivo – 116, Černihivo – 68, Mykolajivo – 67, Luhansko – 61, Chersono – 55, Zaporižios – 44.

Rugpjūčio 26 dieną priešui apšaudžius gyvenamąją infrastruktūrą Kamiankoje, Polohy rajone, Zaporižios regione, žuvo du berniukai – 8 metų ir 1 metų ir 8 mėnesių amžiaus.

Dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimo ir apšaudymo nukentėjo apie 2 328 švietimo įstaigos. Apie 289 iš jų buvo visiškai sugriautos.

Scanpix nuotr.

Ukraina: Rusija naktį apšaudė netoli Zaporižios AE esančius miestus

Rusija iš užimtos Zaporižios atominės elektrinės teritorijos raketomis ir artilerija apšaudė kitoje Dniepro pusėje esančius miestus, sekmadienį pareiškė Ukrainos pareigūnai, tvyrant nerimui, kad Europos didžiausioje jėgainėje per kautynes gali įvykti radioaktyvių medžiagų nuotėkis.

Vasarį prasidėjus karui Rusijos pajėgos greitai perėmė Zaporižios AE kontrolę, taip pat okupavo gretimas teritorijas kairiajame plačios upės krante. Tuo metu Kyjivas kontroliuoja dešiniąją Dniepro pakrantę, įskaitant Nikopolio ir Marhaneco miestus; kiekvienas iš jų yra maždaug už 10 km nuo elektrinės.

Dėl smarkaus apšaudymo naktį Nikopolio dalis liko be elektros, pranešė Dniepropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka. Marhanece per raketų smūgius buvo apgadinta apie tuziną gyvenamųjų namų, nurodė rajono, kuriam priklauso šis 45 tūkst. gyventojų turintis miestas, vadovas Jevhenas Jevtušenka.

Zaporižios miestas, esantis maždaug už 40 km nuo atominės elektrinės, naktį irgi buvo apšaudytas, o du žmonės buvo sužeisti, pranešė vietos tarybos narys Anatolijus Kurtevas.

Tuo metu rytiniame Donbaso regione, kurį stengiasi užimti Rusija ir jos remiamos separatistų pajėgos, buvo bombarduojami dideli ir strategiškai svarbūs Kramatorsko ir Slovjansko miestai, tačiau pranešimų apie aukas nebuvo gauta, nurodė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

Aplink Zaporižios AE suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

Ukrainos branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“ šeštadienį įspėjo, kad dėl Rusijos vykdomų „periodinių apšaudymų“ elektrinėje „kyla vandenilio nuotėkio ir radioaktyvių medžiagų pasklidimo grėsmė“, tačiau Maskva dėl bombardavimo apkaltino ukrainiečių pajėgas.

Ketvirtadienį „Enerhoatom“ pranešė, kad „dėl okupantų veiksmų Zaporižios AE pirmą kartą jėgainės istorijoje buvo visiškai atjungta nuo elektros energijos tinklo“.

Penktadienio popietę elektrinė buvo vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo, bet V. Zelenskis įspėjo, kad „Rusijos pajėgos nuolat provokuoja... blogiausią scenarijų“.

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) ragina „kuo skubiau“ įleisti į elektrinę ekspertų misiją, kad „būtų galima padėti stabilizuoti branduolinės saugos ir saugumo padėtį šiame objekte“.

Tuo metu vietos valdžia netoli elektrinės gyvenantiems žmonėms penktadienį pradėjo dalyti kalio jodido tabletes; jas nurodoma vartoti radioaktyvių medžiagų nuotėkio atveju.

Ukraina: Dunojaus upe gabenami milijonai tonų grūdų

Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad per Dunojaus upę gabenama daugiau grūdų nei bet kada nuo karo pradžios prieš šešis mėnesius.

Vien šeštadienį į Izmailo, Renio ir Ust-Dunaisko uostus atplaukė 11 laivų, kurie iš viso pasikrovė 45 tūkst. tonų grūdų, sekmadienį pranešė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

Nuo kovo mėnesio per Ukrainos Dunojaus uostus iš šalies jau išvežta daugiau kaip 4 mln. tonų grūdų, teigia ministerija.

Prasidėjus Rusijos puolimui, dėmesys buvo sutelktas į didžiuosius Ukrainos Juodosios jūros uostus, kurie kelis mėnesius buvo blokuojami ir dėl to milijonai tonų grūdų negalėjo iškeliauti iš šalies.

Liepos 22 dieną Ukraina ir Rusija, tarpininkaujant JT, pasirašė susitarimą su Turkija, pagal kurį leidžiama eksportuoti produkciją iš Ukrainos per tris Juodosios jūros uostus, taip sumažinant spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms.

Pagal susitarimą įsteigtas Stambulo koordinavimo centras savaitgalį pranešė, kad iki šiol Juodosios jūros maršrutu eksportuota 1 mln. tonų grūdų ir kitų maisto produktų. Iš viso į Ukrainą arba iš jos išplaukė 103 laivai.

Kaip pažymėjo Infrastruktūros ministerija, dalis grūdų buvo išgabenta sudėtingesniais maršrutais, kai krovininiai laivai plaukia Dunojaus upe link Rumunijos, arba geležinkeliu.

Maskva ir Kyjivas: Zaporižios AE radiacijos lygis nepadidėjo

Po paskutinių apšaudymų Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje radiacijos lygis nepadidėjo, sekmadienį pranešė Kyjivo ir Maskvos institucijos.

Radiacinė situacija išlieka normali, pareiškė Rusijos gynybos ministerija Maskvoje, tą patį pranešė ir Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.

Jau kelias savaites abi pusės kaltina viena kitą apšaudant didžiulį AE kompleksą ir keliant pavojų didžiausiai Europos atominei elektrinei.

Maskva sekmadienį pareiškė, kad per pastarąją dieną buvo surengtos dar dvi artilerijos atakos. Vienas sviedinys pataikė netoli šeštojo reaktoriaus, kitas – į aušinimo siurblinę.

Kyjivo ir Maskvos teiginių apie mūšio veiksmus nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Po to, kai ketvirtadienį atominė elektrinė buvo laikinai atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo po avarinio sustabdymo, du blokai vėl veikia, pranešė „Enerhoatom“.

JAV smerkia „cinišką“ Rusijos sprendimą blokuoti JT branduolinio dokumento priėmimą

Jungtinės Valstijos sekmadienį pasmerkė Rusijos „cinišką obstrukcionizmą“, Maskvai po ilgų tarptautinių derybų Jungtinėse Tautose užblokavus bendros deklaracijos dėl branduolinių ginklų neplatinimo priėmimą.

Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (NPT), kurią kas penkerius metus peržiūri 191 ją pasirašiusi šalis, siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, skatinti visišką nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

Rusija penktadienį po keturias savaites trukusios Jungtinių Tautų konferencijos dėl branduolinio nusiginklavimo sutarties užkirto kelią pastangoms priimti bendrą deklaraciją, Maskvai pasmerkus „politinius“ dokumento aspektus.

„Po kelias savaites trukusių intensyvių, bet produktyvių derybų, Rusijos Federacija viena nusprendė blokuoti konsensusą dėl galutinio dokumento“, – sakoma Valstybės departamento atstovo Vedanto Patelio pareiškime.

Anot jo, Maskva taip pasielgė „siekdama blokuoti formuluotę, kuria tik pripažįstama didelė radiologinė rizika Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainoje“ – svarbioje jėgainėje, kurią šiuo metu yra užėmusi Rusijos kariuomenė.

Parengtame deklaracijos projekte reiškiamas „didelis susirūpinimas“ dėl karinių veiksmų aplink Ukrainos elektrines, įskaitant Zaporižios jėgainę, taip pat dėl to, kad Ukraina prarado tokių objektų kontrolę ir tai daro neigiamą poveikį saugai.

Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios AE, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Maskvos invazijos pradžios.

Kyjivas ir Maskva ne kartą apsikeitė kaltinimais dėl šio objekto apšaudymo, o Ukrainos valstybinė energetikos operatorė įspėjo apie radioaktyvių medžiagų nuotėkio pavojų.

„Nepaisant ciniško Rusijos obstrukcionizmo, faktas, kad visos kitos šalys pritarė galutiniam dokumentui, rodo, kad sutartis atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią branduolinių ginklų platinimui“, – pabrėžė V. Patelis.

Pasak jo, Vašingtonas dar kartą ragina Rusijai nutraukti karo veiksmus šalia Zaporižios AE „ir grąžinti jėgainės kontrolę Ukrainai“.