Ukrainai pradėjus puolimą Kursko srityje, netruko pasklisti anekdotas: „Į Rusiją įžengęs ukrainiečių karys raportuoja vadovybei: peržengiau „raudoną liniją“. Vadas klausia: o ką matai už jos? Karys atsako: mėlyną ir baltą linijas (Rusijos vėliavos spalvos)“.

Taikliu juokeliu sakoma akivaizdi tiesa – Kremlius rėkia apie „raudonas linijas“, kurios jau seniai peržengtos. Ukrainiečiai įsiveržė į Rusijos teritoriją ir su Vakarų pagalba masiškai smūgiuoja objektams giliai Rusijos teritorijoje, o būtent tai V. Putinas vakar ir įvardijo kaip naujas „neperžengiamas linijas“, po kurių jis neva jau leistų panaudoti branduolinį ginklą.

Taip pat diktatorius nurodė, kad viena iš branduolinio atsako sąlygų būtų „oro – kosminių pajėgų smūgis“ Rusijai. Žinia, Ukrainą vargu ar galima laikyti valstybe, turinčia tokius pajėgumus, o Vakarai net nesiruošia to daryti. Kaip ir pulti Gudijos, tapusios dar vienu menamu pretekstu pradėti branduolinį karą pagal Rusijos doktriną.

Aišku, kad grasinimas yra adresuotas ne tiek Ukrainai, kiek Vakarams. Kariniu požiūriu, taktinis branduolinis smūgis Ukrainai neturi jokios prasmės, atsižvelgiant į tai, kad juo Rusija ne gelbėtųsi pati, o smogtų teritorijai, kurią ketina užkariauti. Kaip portalui Kauno.diena.lt anksčiau sakė karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys, taktinis branduolinis smūgis net negali padaryti priešininkui lemiamų nuostolių, nes pajėgos išdėstytos labai ilgame fronte.

Veikia ir asmeninis veiksniai. Rusijos opozicijos atstovo, sociologo ir publicisto Igorio Eidmano nuomone, V. Putinas negali ryžtis branduoliniam karui, nes tai reikštų ne ką kitą kaip savižudybę. Didybės manijos ir savo saugumo apsėstas diktatorius negali rizikuoti savimi.

Jis nekenčia fakto, kad turi pereiti nuo puolimo prie gynybos, bet negali nieko daugiau padaryti, tik piktai taškytis seilėmis.

Diktatoriaus baimės ir vienatvė

Portalo kauno.diena.lt kalbintas buvęs politinis kalinys, Laisvosios Rusijos forumo tarybos narys Daniilas Konstantinovas atkreipė dėmesį, kad nors Vakarai nerodo jokių ženklų, kad leistų Ukrainai vakarietiškomis raketomis smogti, pavyzdžiui, Maskvai ir niekas neplanuoja invazijos į Gudiją, V. Putinas vis tiek paniškai bijo net menkiausios tokių scenarijų galimybės.

„Ukrainiečių dronų smūgiai jau dabar yra skausmingi ir V. Putinas su baime galvoja, o kas bus, kai atskris jau ne dronas, o nepalyginamai galingesnį sprogstamąjį užtaisą nešanti raketa? Jam taip pat baisu, kad Ukraina gali ir nederinti savo veiksmų su Vakarais ir įsiveržti į strategiškai svarbią Gudiją, kaip kad neprašė niekieno leidimo pulti Kurską. Dabar tai atrodo neįsivaizduojama, bet ką gali žinoti, kas bus po pusmečio? Na ir žinoma jį labai erzina tai, kas vyksta Kurske ir jį siutina grėsmė, kad Ukraina toliau plės frontą Rusijos teritorijoje. Štai ir gasdina visus aplinkui“, – sakė opozicionierius.

Daniilas Konstantinovas/LRF nuotr.

D. Konstantinovas pažymėjo, kad reakcijose į pastarąjį Kremliaus isterijos protrūkį, pasigedo vieno labai svarbaus vertinimo. Metų metais Vakarai sau brėžė „raudonas linijas“ ir nuolat jas perkėlinėdavo, nuolaidžiaudami nepasotinamoms V. Putino ambicijoms. Iniciatyva visada buvo Kremliaus rankose, o Vakarai tik reaguodavo į V. Putino veiksmus ir prisitaikydavo prie „naujos tikrovės“. Dabar gi situacija apsivertė aukštyn kojom.

„Jis prarado ir strateginę, ir taktinę iniciatyvą. Prarado ją ir tarptautinėje arenoje, ir kare. Neveltui ir pastarasis jo pareiškimas sutapo su Volodymyro Zelenskio vizitu JAV. V. Putinui akivaizdžiai baisu, dėl ko Ukraina ir Vakarai gali sutarti. Jis nekenčia fakto, kad turi pereiti nuo puolimo prie gynybos, bet negali nieko daugiau padaryti, tik piktai taškytis seilėmis“, – teigė D. Konstantinovas.

Kauno.diena.lt pašnekovas atkreipė dėmesį ir į dar vieną šiandien neretai praleidžiamą rizikos veiksnį V. Putinui – jo aplinkos kantrybės „slenkstį“, taikantis su vis beprotiškesniais nusenusio diktatoriaus sumanymais.

Tebūnie ne dabar, tebūnie ne dėl branduolinių isterikų, bet V. Putino valdymas vieną dieną kaip tik ir baigsis – jo dvariškiai jam pasakys: viskas, Vladimirai Vladimirovičiau, laikas pailsėti.

„Apskritai, V. Putinas gali ryžtis taktiniam branduoliniam smūgiui tik tada, jei nematys kito išsigelbėjimo nuo neišvengiamo valdžios praradimo. Bet ir tai nebus išsigelbėjimas. Jei viskas prarasta, diktatorius gali nuspręsti į jo ne kartą išgirtą „rusišką rojų“ pasiimti su savimi visą šalį ir visą pasaulį. Bėda ta, kad jo generolai ir ištikimiausi dvariškiai visai nesvajoja patekti į tą „rojų“. Atvirkščiai, pastebiu, kad vis daugiau Kremliaus viršūnėlių atstovų slapčia rodo norą baigti karą ir visą V. Putino užvirtą kebeknę apskritai“, – sakė opozicionierius.

Sovietų istorija turi ne vieną pavyzdį, kai visagaliais atrodę žmonės buvo nušalinti nuo valdžios kolektyviniu sprendimu. Ryškiausias pavyzdys – Nikita Chruščiovas, kuris buvo „pasiųstas į poilsį“ kaip tik dėl to, kad vis beprotiškesniais sumanymais perpildė kitų komunistų vadeivų kantrybės taurę.

„Manau, kad V. Putino aplinkos kantrybė taip pat turi ribas ir eilinis troškimas įgyvendinti kokį nors apokaliptinį kliedesį gali baigti kaip tuo. Maža to, tebūnie ne dabar, tebūnie ne dėl branduolinių isterikų, bet V. Putino valdymas vieną dieną kaip tik ir baigsis – jo dvariškiai jam pasakys: viskas, Vladimirai Vladimirovičiau, laikas pailsėti. Mano galva būtent toks baigties scenarijus jam yra realiausias“, – prognozavo kauno.diena.lt pašnekovas.