Drąsus ir atviras tadžiko politinio pabėgėlio Ilchomdžono Jakubzodos pokalbis su kauno.diena.lt apie masinės imigracijos keliamus iššūkius susilaukė daugybės reakcijų. Tarp jų ir plataus išeivių iš Vidurio Azijos pasipiktinimo.
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad daugelis jų, švelniai tariant, nelinkę laikytis tokių vietinių taisyklių, kaip mokesčių mokėjimas. Anot kauno.diena.lt pašnekovo, nieko kito ir nevertėjo tikėtis. Iš tiesų, reikalai blogesni, nei atrodo?
Kuo daugiau kalbama apie galimas paliaubas Ukrainoje, tuo daugiau girdėti svarstymų, kada Rusija pasiruoš kitam karui ir kas taps agresijos taikiniu. „Eskalavimo“ paniškai bijanti daugelio Vakarų šalių visuomenė ir žiniasklaida godžiai ryja tiek realistiškus grėsmių vertinimus, tiek ir šakėmis ant vandens piešiamus „trečiojo pasaulinio karo“ scenarijus.
Kitaip, nei bando pavaizduoti „taikos ir nesikišimo“ apologetai Lietuvoje, Sakartvele prieš prorusišką vyriausybę protestuoja ne gaujelė „užsienio agentų“, o šimtai tūkstančių savo šalies ateičiai neabejingų žmonių. Protestai plečiasi iki mažiausių šalies miestelių, kuriuose anksčiau niekas nebūtų pagalvojęs apie mitingavimą prieš valdžią.
Šiuolaikinis karas vyksta keliose dimensijose – nuo mūšio lauko iki informacinės kovos fronto. Viena iš tokių dimensijų – virtuali erdvė. Nuo didžiosios invazijos į Ukrainą pradžios, Rusija rengė galingas kiberatakas ne tik prieš Ukrainą. Net pusė visų DDoS atakų Baltijos šalyse, ES duomenimis, siejamos su Rusija.
Aliaksandras Lukašenka kaip ungurys sukasi vis tvirčiau spaudžiančiuose Kremliaus gniaužtuose. Kol kas jam pavyko išvengti tiesioginio įsitraukimo į karą ir didelių Rusijos pajėgų dislokavimo Gudijoje. Bet tai laikina ir galutinis sprendimas priklausys ne nuo jo.
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis.
Po Donaldo Trumpo pergalės Europa tiesiog ūžia nuo kalbų, kad karas Ukrainoje jau tuoj, tuoj baigsis. Galbūt. Tačiau tai nereiškia, kad baigsis Rusijos agresija. Ji gali tiesiog pasukti kita kryptimi.
Lietuva pergyvena dėl tarptautinės reakcijos ir galimų pasekmių į valdančiąją koaliciją priėmus Remigijų Žemaitaitį. Vokietijos valdantieji apskritai subyrėjo ir Berlynas su baime žiūri į tai, ką darys Donaldas Trumpas. Perspektyvos atrodo rūškanos.