Tikslas – ne Kyjivo naudai

Šiemet PEF diskusijose dominavo dirbtinio intelekto (DI), karo Ukrainoje ir Izraelio karo prieš palestiniečių grupuotę „Hamas“ keliamos tarptautinės diplomatinės ir ekonominės įtampos. Praėjusiais metais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Davose pasirodė vaizdo ryšiu, šiemet suprato, kad turi dalyvauti fiziškai ir kantriai auditorijoms nuo politikos iki verslo gigantų dėstyti viziją, kodėl pagalba Ukrainai yra svarbi globaliu mastu.

Žiniasklaidos atstovai akylai stebėjo visus Davose įvykusius V. Zelenskio oficialius ir neoficialius susitikimus. Apie vieną iš jų dar prieš PEF pradžią buvo užsimenama puse lūpų, tačiau didysis susitikimas taip ir neįvyko. Šiais metais itin gausi į Šveicariją atvykusi Kinijos delegacija su Ukrainos lyderiu vis dėlto neapsikeitė požiūriais.

Kokį vaidmenį Kinija turėtų ar galėtų vaidinti bet kokiose diskusijose apie Ukrainos taikos procesą, klausinėjama nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į šią šalį pradžios. Nors šis klausimas gali atrodyti pabodęs, realaus atsakymo negirdėti iki šiol.

Vienoje iš pastarųjų PEF organizuotų diskusijų dalyvavęs Kinijos ekspertas, Australijos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose ir buvęs Australijos premjeras Kevinas Ruddas nė kiek neabejoja, kad gilusis strateginis Kinijos interesas yra išlaikyti palankius santykius su Rusija. „Tai pagrindinis Pekino tikslas“, – kalbėjo jis.

2014-aisiais palikęs Australijos vyriausybę, jis prisijungė prie Harvardo Kennedy mokyklos Belferio mokslo ir tarptautinių reikalų centro kaip nuolatinis JAV ir Kinijos santykių tyrėjas ir 2015 m. tapo Azijos visuomenės politikos instituto Niujorke inauguraciniu prezidentu.

„Žmonės turėtų nepamiršti fakto, kad jei Xi Jinpingas žiūri į pasaulį, jis mato Rusiją ir ją vertina kaip kaimyninę šalį su milžiniška bendra teritorine siena, su kuria turėjo niūrius santykius nuo 1959 m., kai įvyko Kinijos ir Sovietų Sąjungos santykių skilimas. Visi, kurie mano, kad Kinija tai išmainytų į laimingas šeimas Ukrainoje, klysta, nesupranta fundamentalios geopolitinės dinamikos“, – sako K. Ruddas.

Tai, kad Kinija iš dalies kai kurių matoma ir skatinama būti potencialia specialiąja pasiuntine Ukrainos kare, esą nebus palaiminta Maskvoje, todėl Kinija šios linijos veikiausiai ir neperžengs. „Tai būtų neįtikėtina“, – konstatuoja K. Ruddas.

Pažanga: K. Ruddas prisimena, kai, būdamas Australijos premjeru, su delegacija vyko į Kopenhagoje 2009 m. vykusią klimato konferenciją „COP 15“. / B. Xuefei / „Imago images“ / „Xinhua“ nuotr.

Pigiausios energijos tauta

Kitoje diskusijos pusėje atsidūrė dar vienas australas – milijardierius, verslininkas Andrew Forrestas. Jis vadovauja keliems su klimato kaita kovojantiems fondams, yra tikras atsinaujinančiosios energijos verslo magnatas, sugebėjęs iškastinio kuro naudojimą pakeisti žaliųjų metalų įdarbinimu ir žaliąja energija. Jo gamtos išteklių bendrovė „Fortescue“ sukūrė pigią kasybos infrastruktūrą, planuojama, kad A. Forresto verslai iki 2030-ųjų bus visiškai neutralūs klimatui.

Jis turi verslo ryšių su Kinija ir į ją žiūri iš kitos perspektyvos. „Jei kalbame apie ilgalaikę geostrategiją, tai yra komercija ir labai susiję su aukštesne visuomenės gyvenimo kokybe, kartu ir su energijos kaina. Čia, Davose, girdėjau tiek daug debatų, kaip mes liksime prie naftos ir dujų, nes jei pernelyg priklausysime nuo atsinaujinančiosios energijos, patirsime energijos krizių. Visos šios baimės yra paremtos iškastinio kuro rinkodara. Man nerūpi, kas vyksta triukšmo sektoriuje ar kokios yra trumpalaikės strategijos“, – dėsto A. Forrestas.

„Kaip vanagas stebiu globalias tendencijas, o jos paprasčiausiai yra tokios, kad Kinijai visiškai nerūpės, ką Vakarai darys su dujomis ir anglies dvideginiu. Jei Šiaurės Amerika liks priklausoma nuo iškastinio kuro, jei Australija liks priklausoma […] Kinija nesijaudins. Kinija eina atsinaujinančiajai energijai iš paskos. Jie išmoko pastarųjų 70 metų pamokas: nuo Vakarų kopijuok viską, ką gali, ir išmesk tai, kas tau nepatinka“, – teigia verslininkas.

„Dabar jie atsisako naftos ir dujų prioriteto, vietoj jų renkasi atsinaujinančiąją energiją. Jie stato daug atsinaujinančiosios energijos infrastruktūros ir naudoja ją labiau nei visas likęs pasaulis kartu. Per 25–31 metus Kinijoje pamatysite 2 500–3 000 gigavatų (GW) atsinaujinančiosios energijos tinklą ir tautą, besinaudojančia pigiausia energija pasaulyje. Jie paliks Vakarus užnugaryje“, – prognozuoja A. Forrestas.

Kaip vanagas stebiu globalias tendencijas, o jos paprasčiausiai yra tokios, kad Kinijai visiškai nerūpės, ką Vakarai darys su dujomis ir anglies dvideginiu. Kinija eina atsinaujinančiajai energetikai iš paskos.

Jo nuomone, taip atsitiks dėl įsigalėjusio klaidingo Vakarų požiūrio: „Mes labai džiaugiamės laisvąja rinkos ekonomika Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje, bet jei jūs turite labai stiprių lobistų, galite įsiskverbti į šią rinką ir priversti šalis likti prie iškastinio kuro. Jūs žeminsite savo konkurencinę padėtį su Kinija kiekvieną dieną.“

Nustelbė dėmesį

Atrodo, kad klimato kaita šįkart Davose nebuvo dėmesio centre. A. Forrestas šiek tiek stebisi, kad susidaro įspūdis, jog dirbtinis intelektas atrastas tik dabar ir jis staiga užkariavo visų dėmesį. Tačiau nerimas, kokių pavojų atneš naujosios DI galimybės, tarp verslo pasaulio atstovų yra akivaizdus, apie tai byloja ir vieno iš kai kurių diskusijų Davose rėmėjų, plėtojančių dirbtinio intelekto technologijas, iškalbinga reklama: „Prieš dirbtiniam intelektui padedant jūsų verslui, turite juo pasitikėti.“

Kad ir kaip būtų, A. Forrestas teigia, kad DI yra geriausias visų laikų išradimas. „Nenorėčiau, kad vietoj DI geriausias išradimas būtų iškastinis kuras. Kai kalbuosi su pasaulio lyderiais ir iškastinio kuro kompanijomis visame pasaulyje, kalba sukasi apie tai, ar jie gamina, ar degina iškastinį kurą“, – sako A. Forrestas.

„Tada keliu klausimą, kada jie nustos naudoti iškastinį kurą, – tai pagrindinis klausimas. Jei atsako, kad dar šį dešimtmetį, apkabinu, jei atsako, kad ketvirtąjį dešimtmetį, klausiu, kurioje jo pusėje, ir jei atsako, kad pirmoje, patapšnoju per petį. Tačiau jei man sako, kad iškastinio kuro atsisakys antroje ketvirtojo dešimtmečio pusėje, sakau, kad jie tiesiog ignoruoja mokslą“, – teigia žaliųjų technologijų pionierius.

Jo akimis, iškastinio kuro įmonės vykdo paprasčiausią smegenų plovimą, nepalikdamos kito pasirinkimo kaip iškastinis kuras. Jis ragino PEF auditorijoje esančius ekonomikos pasaulio lyderius užduoti tuos pačius klausimus, kuriuos tokioms kompanijoms nuolat užduoda ir A. Forrestas.

Staigmena: A. Forrestas šiek tiek stebisi, kad susidaro įspūdis, jog dirbtinis intelektas atrastas tik dabar ir jis staiga užkariavo visų PEF dalyvių dėmesį. / F. Coffrinio / AFP nuotr.

Nuo butikinės industrijos

Pasak JAV ambasadoriaus K. Ruddo, kovos su klimato kaita tendencija neišvengiama. Jis prisimena, kai, būdamas Australijos premjeru, su delegacija vyko į Kopenhagoje 2009 m. vykusią Jungtinių Tautų klimato konferenciją „COP 15“. Ši diskusija anuomet jau buvo atsidūrusi pasaulio dėmesio centre. „Tada buvo didelis pasipriešinimas prieš 2 °C temperatūros ribos, kurios peržengimas būtų vertinamas kaip katastrofiškas, nustatymą kaip tikslą. Pamenu, buvau žaliajame kambaryje ir sakiau, kad mums reikia turėti formalią kalbą – turime kalbėti apie žemesnę nei 2 °C temperatūra ribą. Tai buvo radikalus pasiūlymas“, – pasakoja K. Ruddas. Jis turi omenyje Žemės paviršiaus temperatūros kritinės ribos, palyginti su XIX a. pabaiga, nustatymo diskusijas.

Jie išmoko pastarųjų 70 metų pamokas: nuo Vakarų kopijuok viską, ką gali, ir išmesk tai, kas tau nepatinka.

„Antra, idėja, kad gali būti ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys, kurios vykdo globalius pokyčius, atrodė kaip milžiniškas įžeidimas globaliesiems Pietums. Trečia, visa idėja, kad galima turėti globaliu lygiu landžią sistemą, kalbant apie rodiklių matavimų ir vertinimų ataskaitas, atrodė nepasiekiama. Turiu pasakyti, kad gal progresas nėra toks, kokio norėčiau, bet dabar jis milžiniškas, palyginti su tuo, kur pradėjome“, – vertina ambasadorius.

„Be to, 2009-aisiais Kinija ir Indija sužlugdė visą konferenciją […] Kur esame šiandien? Kinija prisijungė, Indija – taip pat […]. Dabar esame nustatę 1,5 °C temperatūros ribą, turime kategorijas išsivysčiusioms ir besivystančioms pasaulio sritims, turime sistemas, kurios fiksuoja rodiklius ir juos vertina“, – tęsia K. Ruddas.

„Atsinaujinančioji energija perėjo nuo butikinės industrijos, kokia ji buvo prieš penkiolika metų, iki dimensijos, apie kurią ką tik kalbėjo A. Forrestas“, – teigia JAV ambasadorius.

Besibaigiantį PEF įvertinę diskusijos dalyviai vis dėlto grįžo prie, jų pačių teigimu, artimiausiomis dienomis išliksiančio svarbiausio klausimo – Ukrainos palaikymo. „Demokratinių vyriausybių pareiga yra išlaikyti drąsą ir ryžtą, kad mūsų broliai ir seserys Ukrainoje bent jau turėtų saugią šalį, laisvą nuo užsienio invazijos. Manau, kad tai yra vienybės rezultatas čia, Davose“, – sako K. Ruddas.