Šengeno susitarimo dėl Europos erdvės be vidaus sienų nutraukimas Europos Sąjungos (ES) ūkiams per dešimtmetį atsieitų ne mažiau kaip 470 mlrd. eurų, rodo tyrimų instituto „Prognos“ Bertelsmano fondo užsakymu atliktas tyrimas.

Dėl prekybos srautų pokyčių poveikį, kuris sieks dešimtis milijardų eurų, pajus ir didžiausi ES prekybos partneriai, kaip antai JAV ir Kinija.

„Jeigu sienos Europoje vėl bus uždarytos, spaudimas Europos ūkio augimui, kuris ir taip yra silpnas, dar padidės. Galiausiai už tai sumokėsime visi,“ mano Bertelsmano fondo valdybos pirmininkas Aartas de Geusas (Artas de Geusas).

Tyrimas parodė, kad dėl ilgesnio laukimo prie sienų padidės sandėliavimo išlaidos ir išlaidos darbuotojams, nes pristatymo laiku ir patikimai bei greitai judančių prekių srautų nebebus įmanoma užtikrinti.

Pagal optimistinį scenarijų, pagal kurį iš kitų Šengeno erdvei priklausančių Europos šalių importuojamų prekių kainos pakils vos 1 proc., bendri BVP praradimai visoje ES 2016–2025 metais sudarys 470 mlrd. eurų.

Vien Vokietija prarastų 77 mlrd. eurų, o Prancūzija – daugiau kaip 80 mlrd. eurų.

Prekybos apimčių mažėjimas ir kainų kilimas JAV ekonomikai per dešimtmetį atsieitų 91 mlrd. eurų, o Kinijos ekonomikai – 95 mlrd. eurų, nes pagal šį scenarijų padidėtų importo kainos.

Pagal pesimistinį scenarijų, importo kainos pakils 3 proc. ir tokiu atveju papildomos ES sąnaudos sieks 1,4 trln. eurų, parodė tyrimas. Vien Vokietija šiuo atveju per dešimtmetį prarastų 235 mlrd. eurų, o Prancūzija – 244 mlrd. eurų.

Šengeno erdvei, kurioje galima nevaržomai keliauti, priklauso 26 valstybės, kurių dauguma yra ES valstybės narės, ir ji vadinama vienu svarbiausių Europos laimėjimų siekiant vienybės.