Suomijoje auga politinis palaikymas Aljansui, bet šalis yra deklaravusi, kad į NATO nestos. Pasak A.Rusi, suomiai laikosi požiūrio, jog ryšius tarp jų valstybės ir Aljanso reikia išlaikyti bei stiprinti. Tačiau narystė – opesnis klausimas. Balandžio pabaigoje paskelbta vyriausybės ataskaita parodė, jog Suomijai prisijungus prie NATO šalies saugumas sustiprėtų, tačiau kartu kiltų rimta santykių su kaimyne Rusija krizė.

D.Trumpas kursto nerimą

A.Rusi yra tvirtas ES šalininkas, bet norėtų, kad ji sėkmingiau kovotų tiek su finansų krize, tiek su  demokratijos stoka savo institucijose. Trūksta ir artimesnio transatlantinio bendradarbiavimo – aukščiausio lygio susitikimų tarp ES, NATO ir JAV, ypač saugumo klausimais. A.Rusi įspėja – Europa negali tikėtis, kad Vašingtonas ir toliau teiks solidžią finansinę paramą Aljanso gynybai.

"Amerikiečiai sunerimo, kad jie per daug pinigų išleidžia NATO, kad jų dalis, skiriama NATO biudžetui, yra per didelė. Galėjote pastebėti, kaip šį argumentą panaudojo numanomas Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas. Manau, europiečiai turėtų būti realistai ir suprasti, kad periodas po Antrojo pasaulinio karo jau baigėsi", – komentuoja A.Rusi. Priešingai nei Aljanso įkūrimo išvakarėse, Senasis žemynas nebėra demoralizuotas po ką tik pasibaigusio karo, todėl JAV gali nuspręsti sumažinti savo skiriamas lėšas.

Pabėgėlių problema

Europa susiduria su rimtais iššūkiais ir kitoje srityje – priimant iš karo alinamų kraštų plūstančius migrantų srautus. "Atvirai kalbant, ES planas žlugo – sutarta, kad 160 tūkst. pabėgėlių bus perkelti, bet taip neįvyko. ES turėtų labiau pasistengti dirbdama šiuo klausimu", – sako suomis.

Palyginus priimamų migrantų skaičių su šalių gyventojų skaičiumi, Suomija yra ketvirta šalis Europoje – čia kovą 1 mln. gyventojų teko beveik 6 tūkst. prieglobsčio prašytojų, o iš viso per septynis mėnesius priimta daugiau nei 30 tūkst. Migrantų srautų problemą reikia spręsti nedelsiant, ypač turint omenyje išaugusią terorizmo grėsmę – dar balandžio pabaigoje Švedijos saugumo tarnybos gavo informacijos, kad aštuoni teroristinės organizacijos "Islamo valstybė" (ISIS) nariai planavo išpuolį Stokholme.

"Turime sunaikinti šią grėsmę suderindami atskirų šalių saugumo politikas. Mūsų visuomenės yra atviros, pažeidžiamos – visos atviros visuomenės susiduria su piktnaudžiavimu laisve. Saugumas niekada nėra tobulas, turime susitaikyti, kad gyvename ne absoliutaus saugumo sąlygomis, ir glaudžiai dirbti drauge, kad grėsmės būtų pašalintos. Tokia turėtų būti mūsų saugumo politika – ne kurti policinę valstybę, o įdiegti stiprią saugumo paslaugų priežiūros sistemą atviroje visuomenėje", – aiškina A.Rusi.

Elito valdymo era

Mokslininko teigimu, reikėtų peržiūrėti ir ES tarnautojų įdarbinimo tvarką. Elito valdymo laikas baigėsi: ES institucijų tarnautojai turėtų dirbti ne ilgiau kaip penkerių metų kadenciją, po kurios galėtų būti perrenkami daugiausia dar vienai kadencijai. Reikėtų išvengti situacijos, kai žmonės jau 40 metų užima pareigas Bendrijoje – jie turėtų grįžti į privatų sektorių arba į savo valstybės institucijas. Anot A.Rusi, tokia reforma labai reikalinga tam, kad būtų išsaugotas ES teisėtumas.