Vengti provokacijų

Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Hamburgo ir Laplandijos universitetuose, o nuo rudens A.Rusi skaitys paskaitas ir Lietuvoje – dėstys Vytauto Didžiojo universiteto studentams.

Paklaustas apie Baltijos jūros regiono šalių saugumo situaciją, A.Rusi sako, kad šioms valstybėms yra svarbiausia komunikuoti tarpusavyje ir vengti bet kokių provokacijų, kadangi geopolitinė situacija yra įtempta.

"Tikiuosi, kad viskas neilgai tęsis, bet Krymo aneksiją galima išspręsti tik Rusijai visiškai atsitraukus. O aš manau, kad Vladimiras Putinas nenorės atiduoti nė colio tos teritorijos, kurią Rusija užėmė Kryme ir Rytų Ukrainoje", – konflikto išsprendimo galimybę skeptiškai vertina mokslininkas.

Krymo aneksija sukrėtė

A.Rusi teigimu, turint omenyje besitęsiančius neramumus, NATO vaidmuo šiandien yra pasikeitęs. Aljansas sugrįžo prie savo pradinės, svarbiausios paskirties – ginti šalis nares, ir jai skiria didesnį dėmesį nei krizių sprendimui tolesniuose pasaulio taškuose. Prieš 20 metų buvo manoma, kad NATO galėtų spręsti krizes, vykstančias už Aljanso ribų, tačiau dabar pasaulis yra kitoks, ypač dėl padėties Ukrainoje, todėl dėmesio centre turėtų išlikti pačių sąjungininkių gynyba.

"Tai yra pati pavojingiausia situacija nuo Šaltojo karo pabaigos. 2014 m. įvykiai ir vėl padalijo Europą į dvi dalis. Panašią skiriamąją liniją matėme Šaltojo karo metu, tik dabar ji – tarp Eurazijos sąjungos ir ES. Deja, judame panašios konfrontacijos link. Šaltajame kare turėjome vadinamąjį Vokietijos klausimą, o šiandien – Rusijos", – neraminančias paraleles iškelia buvęs diplomatas.

Jis pasakoja, kad Švedijos ir Suomijos vyriausybes Krymo aneksija sukrėtė labiau nei kitas Europos šalis – ypač tai, kad Rusija savo politinių tikslų bando siekti karinėmis priemonėmis.