Paryžiui ruošiantis olimpinėms žaidynėms eisena negali vykti Eliziejaus laukuose, todėl mažesnės karių gretos žygiuos netoliese esančia Fošo alėja – viena prestižiškiausių sostinės gatvių.

Tai nebus vienintelis neįprastas renginio bruožas: likus mažiau nei dviem savaitėms iki olimpiados Prancūzija taip pat neturi vyriausybės.

Visų akys bus nukreiptos į šeimininką, prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), kuris praėjusiais metais per Bastilijos dieną priėmė Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi (Narendrą Modį).

Tačiau, kadangi olimpinės žaidynės visai netoli, Prancūzija šiemet neturi tokio svečio paradui, o šalies politinių lyderių mintys nukrypusios kitur, į valdžios vakuumą.

Šį mėnesį įvykę pirmalaikiai rinkimai, kuriuos E. Macronas sušaukė siekdamas išsiaiškinti Prancūzijos kryptį kraštutiniams dešiniesiems užėmus pirmąją vietą rinkimuose į Europos Parlamentą, aiškaus nugalėtojo neparodė, ir šalis liko be valdančiosios daugumos.

Aklavietė

Premjeras Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) dabar laikinai eina vyriausybės vadovo pareigas, tačiau dabar šis centristas E. Macrono sąjungininkas daugiausia dėmesio skiria savo ateičiai ir imasi vadovauti sumažėjusioms savo partijos gretoms parlamente.

Kiti veikėjai, įskaitant kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen), mobilizuojasi ruošdamiesi 2027 metų prezidento rinkimams, tačiau dabar matoma mažai ženklų, kad parlamente, susiskaldžiusiame į tris stovyklas, susiformuos valdančioji dauguma.

Vyriausybė atsidūrė aklavietėje, o E. Macronui konstitucija draudžia artimiausius metus šaukti naujus rinkimus.

Tuo metu pirmąją vietą rinkimuose užėmė greitomis suburtas kairiųjų aljansas – Naujasis liaudies frontas (NFP), kuris dabar turi daugiausiai parlamento narių, bet neturi aiškaus kandidato į premjerus.

Griežtosios linijos šalininkas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) ir jo partija „Nepalenkiamoji Prancūzija“ (LFI) atstumia daugelį net tarp kairiųjų, o centristai ir dešinieji sako, kad jo parlamentarų į koaliciją nepriimtų.

Padėtis antroje pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikoje, branduolinių ginklų turinčioje Didžiojo septyneto (G-7) valstybėje ir nuolatinėje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėje kelia nerimą tiek rinkoms, tiek Prancūzijos sąjungininkams.

Tokiomis aplinkybėmis sumažintas ir pakeistas parado maršrutas gali tapti nauju pasimetimo simboliu, net laukiant į Paryžių prieš liepos 26–rugpjūčio 11 dienomis vyksiančias žaidynes atvykstančio olimpinio deglo.

Parade nedalyvaus nė vienas tankas ar šarvuotis, žygiuos tik 4 tūkst. pėstininkų (pernai jų buvo 6,5 tūkst.), tačiau renginio metu virš Paryžiaus pakils 45 lėktuvai ir 22 sraigtasparniai.

Paskutinėje parado dalyje taip pat bus pagerbta olimpinė dvasia.

Pulkininkas Thibault Vallette'as (Tibo Valetas), 2016 metų Rio de Žaneire iškovojęs žirgų sporto aukso medalį, atneš deglą, o po to estafetės bėgikai neš jį aplink sostinę.