Šešių Bendriją sukūrusių šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą surengęs Vokietijos ministras po jo pareiškė, kad šalys sutarė, jog Londonas neturėtų vilkinti išstojimo procedūros pradžios. 

„Mes sutariame, kad šis procesas privalo prasidėti kuo greičiau, kad mes neįstrigtume ilgai trunkančioje nežinomybės būsenoje, o galėtume sutelkti visą dėmesį į Europos ateitį ir dirbti ta linkme“, – sakė F.-W. Steinmeieris.

O Prancūzija pabrėžė, kad naujas Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas turi būti išrinktas nedelsiant. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Ero) pareiškė, kad labai svarbų, jog britų premjeras D. Cameronas (Deividas Kameronas), paskelbęs apie planus atsistatydinti spalį, kuo greičiau užleistų postą naujam premjerui, kuris vadovautų šaliai pereinamuoju laikotarpiu.

„Turi būti paskirtas naujas ministras pirmininkas, tam užtenka kelių dienų“, – žurnalistams sakė prancūzų ministras.

Paskelbdamas apie savo ketinimą atsistatydinti D. Cameronas pareiškė, kad jo įpėdinis turės vesti derybas dėl išstojimo pagal Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio nuostatas, kuriose nurodomas dvejų metų išstojimo laikotarpis.

Tačiau ir F.-W. Steinmeieris, ir J.-M. Ayrault, taip pat jų kolegos, Nyderlandų Bertas Koendersas (Bertas Kundersas), Italijos Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis), Belgijos Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) ir Liuksemburgo Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) Vokietijos sostinėje pabrėžė, kad laikas šiuo atveju vaidina svarbiausią vaidmenį.

„Mes suprantame ir gerbiame referendumo rezultatą bei suprantame, kad D. Britanija dabar visą dėmesį yra sutelkusi į D. Britaniją, – sakė kolegų apsuptas F.-W. Steinmeieris. – Tačiau Londonas yra atsakingas ne tik už D. Britaniją. Dabar mums turi būti leista sutelkti visą dėmesį į Europos ateitį, vadinasi, po D. Britanijos priimto spendimo turi būti pradėtas derybų procesas dėl šalies pasitraukimo.“

Nelaukti spalio ir kuo greičiau pradėti skyrybų su ES procesą D. Britaniją paragino ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Tuo tarpu JK komisaras Europos Komisijoje Johathanas Hillas, pasisakęs už savo šalies buvimą ES, pasekė savo bendražygio, JK ministro pirmininko D. Camerono, pavyzdžiu ir paskelbė atsistatydinantis. „Kas padaryta, to nebepakeisi“, – pareiškė jis pridurdamas, kad mano, jog jam nebederėtų tęsti EK finansų komisaro pareigų. Kol kas jis liks pareigose, kad savo įpėdiniui tinkamai perduotų darbus. 

Po sukrečiančio D. Britanijos balsavimo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) buvo raginančiųjų reformuoti ES priekyje, kad ji išgyventų po skyrybų su D. Britanija.

Dėl „Brexit“ balsavimo pasaulinėse finansų rinkose kilus panikai, tarptautinė reitingų agentūra „ Moody's“ pablogino Britanijos kredito reitingo perspektyvą iki neigiamos, tvirtindama, kad balsavimas pasitraukti iš Europos Sąjungos gali pabloginti ekonomikos perspektyvas.

Visgi narystę Europos Sąjungoje palaikantys britai neketina pasiduoti – po balsavimo, suskaldžiusio šalį, D. Britanijoje imtasi peticijos dėl antro referendumo. Jei peticiją pasirašo daugiau nei 100 000 žmonių, ji svarstoma parlamente. Rezultatas pramoko visus lūkesčius – peticiją rengti naują referendumą jau pasirašė daugiau nei milijonas britų, tai yra net 10 kartų daugiau nei reikia parašų, kad pasiūlymą svarstytų šalies parlamento žemieji rūmai – Bendruomenių Rūmai.

„Mes, pasirašiusieji, raginame Jos Didenybės Vyriausybę įtvirtinti tokią taisyklę: jeigu už šalies išstojimą ar tolesnę narystę balsuoja mažiau nei 60 proc. žmonių, esant mažesniam nei 75 proc. rinkėjų aktyvumui, turi būti rengiamas naujas referendumas“, – rašome peticijos tekste.

Šeštadienio rytą šią peticiją jau buvo pasirašę maždaug 1 mln. 40 tūkst. žmonių.