- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
XX a. šeštajame dešimtmetyje žmonijai išmokus kurti polimerus ir masiškai gaminti plastiką, šis naftos pramonės šalutinis produktas, kuriam panaudojama maždaug 6 proc. visos kasmet išgaunamos naftos, išplito į daugybę gamybos procesų. Apie tai portale theguardian.com rašo Johnas Vidalas.
Šiandien su plastiku susiduriame visur. Šios medžiagos neįmanoma išvengti. Iš jos gaminami drabužiai, talpyklos, buteliai, elektronikos gaminiai, maisto padėklai, puodeliai ir dažai. Nuo jo priklauso mūsų automobiliai, kompiuteriai, stogai ir nuotekų vamzdynai. Plastikas – visame pasaulyje populiariausia pakavimo medžiaga. Ant jo miegame, jį dėvime ir į jį žiūrime. Vienaip ar kitaip mūsų kūnai su juo kontaktuoja visą parą.
Plastiko nauda visuomenei nenuginčijama, bet ši viena sėkmingiausių žmonijos sukurtų medžiagų išlieka šimtmečiais. Veikiama saulės šviesos, deguonies arba bangų ji biologiškai nesuyra, bet skyla į vis smulkesnius gabalėlius, kol mikrodalelės ir net nanodalelės patenka į mitybos grandinę, orą, dirvožemį ir geriamąjį vandenį.
Tyrimai rodo didelį užterštumą
Per vieną tyrimą 95 proc. suaugusiųjų, tirtų JAV, šlapime buvo aptikta kancerogeninės cheminės medžiagos bisfenolio A. Septyniose šalyse, ištyrus vandentiekio vandenį, 83 proc. visų mėginių aptikta plastiko mikropluošto. Praėjusią savaitę paskelbtas tyrimas atskleidė, kad plastiku užteršta daugiau kaip 90 proc. buteliuose parduodamo geriamojo vandens mėginių, kuriuos pateikė 11 skirtingų prekės ženklų. O šių metų pradžioje išsiaiškinta, kad Teimo upėje Mančesteryje, Jungtinėje Karalystėje, kubiniame metre nuosėdų yra 517 tūkst. plastiko dalelių – tai kone dvigubai viršija iki šiol didžiausią visame pasaulyje aptiktą koncentraciją.
Kuo daugiau tyrimų, tuo dažniau plastiko aptinkama ir mūsų organizme.
Kuo daugiau tyrimų, tuo dažniau plastiko aptinkama ir mūsų organizme. Mokslininkai, kadaise įspėję dėl oro taršos, kurią kelia mirtinos dyzelinių transporto priemonių išmetamos dalelės, dabar išsiaiškino, kad ant mūsų miestų lyja plastiko mikrodalelėmis, taip pat jos patenka į orą iš automobilių ir statybos aikštelių, skalbinių virvių ir maisto pakuočių. Gali būti, kad patalpose užterštumas plastiku dar didesnis nei lauke: išskalbus vieną sportinį kostiumą arba kelis sintetinės tekstilės gaminius į orą patenka tūkstančiai mikropluošto dalelių.
Mokslininkai spėja, kad jei mes galime įkvėpti šių mikrodalelių, nanodalelių bei pluoštų, labai tikėtina, kad jos patenka į kraujotaką, plaučių audinius ir motinos pieną arba kaupiasi žarnyne ir kvėpavimo sistemose. Galbūt tam tikros mikrodalelės pasišalina iš organizmo nedarydamos žalos, bet dalis gali būti pavojingos. Manoma, kad daugelis yra kancerogeninės arba trikdo hormonų pusiausvyrą.
Trūksta žinių apie žalą
Visuotinai sutariama, kad dar labai menkai žinome, kokį poveikį plastiko mikrodalelės daro žmogaus sveikatai, todėl būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų. Nežinome, kuo rizikuojame kasdien iš butelių ar čiaupų gerdami užterštą vandenį. Nė nenutuokiame, kiek plastiko suvalgome ar įkvepiame ir kokį poveikį šis kontaktas su pavojingomis plastiko dalelėmis padarys ilguoju laikotarpiu. Nežinome, kokia koncentracija yra saugi suaugusiesiems ir kūdikiams. Vis labiau nerimaujama, kad nepakankamai ištirtos plastiko mikrodalelės kenkia sveikatai žmogaus organizme išskirdamos daug nuodingų cheminių medžiagų.
Jau seniai žinoma, kad tam tikri priedai, suteikiantys plastikui lankstumo, skaidrumo ar patvarumo, yra chemiškai pavojingi, bet tik nedaugelis jų buvo išbandyti su žmonėmis. Tam tikrose šalyse kai kurios šių medžiagų uždraustos, bet reguliavimas nenuoseklus ir cheminių medžiagų gamintojai nesunkiai randa būdų apeiti taisykles naudodami ne mažiau pavojingus pakaitalus.
Dabartinių priemonių nepakanka
Nepakanka badyti pirštais į plastikinius butelius, kavos puodelius arba kosmetikos gaminiuose aptinkamus mikrokaroliukus. Valdžia privalo kuo skubiau sudaryti išsamų kovos su plastiku planą. Pradžiai būtų neblogai uždrausti visus plastikinius maišelius ir vienkartines pakuotes, bet to tikrai nepakaks, theguardian.com rašo J. Vidalas.
Pasak jo, reikia mažinti plastiko gamybą ir ieškoti pakaitalų. Reguliuotojai privalo apsvarstyti, kaip užuot draudus pavienes pavojingas chemines medžiagas pamažu išstumti ištisas jų grupes, o vartotojams reikia padėti suprasti, su kuo jie susiduria ir ką galima perdirbti, kompostuoti ir deginti.
XX a. šeštajame dešimtmetyje pasaulyje kasmet būdavo pagaminama maždaug 2 mln. tonų plastiko. Dabar šis skaičius siekia 330 mln. tonų, o iki 2050 m. turėtų patrigubėti, tad, norint įveikti plastiko krizę, nepakanka sugrąžinti kelis plastikinius butelius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Radevas nedalyvaus NATO viršūnių susitikime, nes nepritaria šalies pozicijai dėl Ukrainos3
Rusijos rėmėju laikomas Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas neplanuoja dalyvauti NATO viršūnių susitikime liepos mėnesį Vašingtone, ketvirtadienį pranešė jo biuras, nurodęs, jog tokį sprendimą lėmė vyriausybės politika Ukr...
-
Sakartvele pirmuoju svarstymu pritarta „LGBT propagandą“ draudžiančiam įstatymo projektui14
Sakartvelo parlamentas ketvirtadienį per pirmąjį svarstymą pritarė įstatymo projektui, draudžiančiam tai, ką valdančioji partija vadina „LGBT propaganda“. ...
-
A. Lukašenka pertvarkė vyriausybę ir paragino ministrus „bėgte imtis reikalų“
Autoritariškai Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka, siekdamas padidinti efektyvumą, perskirstė pagrindinius postus šalies vyriausybėje ir prezidento administracijoje, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agent...
-
V. Zelenskis liepos pradžioje Varšuvoje susitiks su D. Tusku
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos pradžioje, prieš Vašingtone liepos 9-11 dienomis vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, Varšuvoje susitiks su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku. ...
-
Kazachstane planuojamas referendumas dėl atominės elektrinės statybų
Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) ketvirtadienį pareiškė, kad šiais metais šalis surengs referendumą dėl to, ar statyti pirmąją Vidurio Azijoje atominę elektrinę. ...
-
Teismas rusų okupuotame Kryme nuteisė vyrą 12 metų kalėjimo už pagalbą Ukrainos pajėgoms
Rusijos teismas okupuotame Krymo pusiasalyje nuteisė vyrą 12 metų kalėjimo už tai, kad jis filmavo Maskvos karinius objektus, siekdamas padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. ...
-
NATO vadovas tikisi, kad JAV išliks tvirtos sąjungininkės, nepaisant rinkimų rezultatų
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį, prieš pirmuosius numatytus Joe Bideno (Džo Baideno) ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) debatus, pareiškė, kad tikisi, jog Jungtinės Valstijos išliks stiprios sąjungininkės, nepaisant l...
-
Vengrija reikalauja, kad Ukraina pripažintų Užkarpatės kraštą tradiciškai vengrišku5
Šių metų pradžioje Vengrija pateikė Ukrainai reikalavimus, kad Kyjivas, be kitų dalykų, pripažintų visą Užkarpatės teritoriją „tradiciškai vengriška“, ketvirtadienį pranešė naujienų svetainė „Ukrain...
-
Kaja Kallas: Estijos geležinė ledi, siekianti ES diplomatijos vadovės posto5
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, pretenduojanti tapti kita Europos Sąjungos užsienio politikos vadove, yra Europos bendrystės vizijai tarnaujanti Rusijos kritikė, jau nuo seniai laikoma potencialia kandidate į aukščiausius tarptautinius ...
-
JAV ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį augo 1,4 procento
JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,4 proc., ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas, remdamasis galutiniais duomenimis. ...