Šiaurės Korėja pirmadienį pranešė, kad per dvi savaites trukusias šaudymo pratybas, skirtas pasiruošti galimiems smūgiams, nukreiptiems į Pietų Korėjos ir JAV taikinius, buvo naudojamos balistinės raketos, naikintuvai ir kita ginkluotė. Šiaurės Korėjos teigimu, pratybomis buvo siekta perspėti Seulą ir Vašingtoną dėl pastarųjų „pavojingų“ bendrų karinio jūrų laivyno pratybų, kuriose dalyvauja JAV lėktuvnešis.

Šios pratybos, kurių metu dar labiau išaugo rekordinis šios socialistinės šalies šiemet surengtų ginklų bandymų skaičius, buvo vertinamos kaip lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) bandymas įbauginti savo priešininkes, kad šios priimtų jo šalį kaip teisėtą branduolinę valstybę ir panaikintų ekonomines sankcijas.

Moon Hong-sikas (Mun Hongsikas), laikinai einantis Pietų Korėjos gynybos ministerijos atstovo spaudai pareigas, apibūdino Šiaurės Korėjos keliamą branduolinę grėsmę kaip „labai rimtą“.

Tačiau jis pridūrė, kad Pietų Korėjos priešraketinės gynybos sistema yra pajėgi aptikti ir perimti ginklų sistemas, kurias Šiaurės Korėja teigė mobilizavusi savo pratybose.

Atstovo teigimu, stengiamasi didinti šnipinėjimo palydovų, įvairių stebėjimo dronų bei papildomų jūros žvalgybos įrenginių skaičių, kad pavyktų geriau sekti Pchenjano veiksmus.

Tačiau kai kurie apžvalgininkai pranašumą vis tiek įžvelgia šiauriečių pusėje – anot jų, dalis naujai sukurtų Šiaurės Korėjos ginklų (pavyzdžiui, labai manevringa raketa KN-23, pagaminta Rusijos raketos „Iskander“ principu ir kuriama hipergarsinė raketa) gali įveikti Pietų Korėjos ir JAV gynybą. Jie taip pat teigia, kad jei kelios raketos būtų paleistos vienu metu iš skirtingų vietų, sąjungininkams taptų sudėtinga laiku pastebėti paleidimus ir raketas numušti.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) pakartojo savo pažadą stiprinti Pietų Korėjos gynybą bendradarbiaujant su Vašingtonu ir Tokiju bei taip pat akcentavo branduolinės grėsmės rimtumą.

„Šiaurės Korėja nuosekliai plėtoja ir didina branduolinių ginklų pajėgumus ir dabar kelia grėsmę ne tik (Pietų Korėjai), bet ir visam pasauliui. Visgi manau, kad Šiaurės Korėja nieko negali laimėti branduolinių bombų pagalba“, – komentavo jis.

Šalies lyderis mėgino nuraminti visuomenę, ragindamas gyventojus „per daug nesijaudinti ir pilnai koncentruotis į ekonominę veiklą bei pragyvenimo šaltinius“.

Pasaulinis susirūpinimas dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos išaugo po to, kai ši praėjusį mėnesį priėmė įstatymą, leidžiantį prevenciškai naudoti branduolinius ginklus tam tikrose situacijose. Pietų Korėjos kariuomenė iškart perspėjo kaimynę, kad bombų panaudojimas atves į susinaikinimą.

Rugpjūtį Kim Yo Jong (Kim Jo Čen), Kim Jong Uno sesuo, išjuokė tai, ką pavadino JAV ir Pietų Korėjos kariškių klaidingu tikslios dviejų ankstesnių Šiaurės Korėjos raketų bandymų vietos nustatymu.

„Jei žinomi (raketų) duomenys ir skrydžio trajektorija, (Pietų Korėja) bus tokia sutrikusi ir išsigandusi“, – sakė ji.

Šiaurės Korėja nurodė, kad tarp jos pratybose naudotų ginklų yra naujo tipo vidutinio nuotolio balistinė raketa, nuskriejusi apie 4 500 kilometrų – atstumą, pakankamą pasiekti JAV Ramiojo vandenyno Guamo teritoriją ir toliau. Kai kurių ekspertų teigimu, naujoji raketa galėtų pasiekti net Aliaską ar Havajus.

Kita galimai paleista raketa greičiausiai buvo nauja KN-23 versija, kurios labai manevringas žemos trajektorijos skrydis padeda išvengti gynybinių sistemų.

Manoma, kad pirmosios raketos paleidimas iš povandeninio rezervuaro buvo skirtas diversifikuoti paleidimo vietas, taip mėginant sumažinti priešininkų galimybę apsiginti. Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja taip pat stengėsi statyti didesnius povandeninius laivus, kad padidintų branduolinės atsakomosios atakos pajėgumus.

Prieš Šiaurės Korėjos pranešimą Pietų Korėjos, Japonijos ir JAV valdžios institucijos pranešė apie visus septynis raketų paleidimo ciklus. Tačiau nė vienoje iš jų viešų ataskaitų nebuvo minima iš rezervuaro paleista raketa – galimai nepavyko nustatyti, ar ginklas buvo paleistas iš po vandens.

Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto atstovas spaudai Kim Jun-rakas žurnalistams pasakojo, kad raketos paleidimas iš rezervuaro yra vertinamas kaip beviltiškas Šiaurės Korėjos bandymas išvengti Pietų Korėjos bei JAV stebėjimo. Anot jo, balistinė raketa, paleista iš povandeninio laivo, yra veiksminga, tačiau neatskleidė, ar tai gali sukelti naują grėsmę Pietų Korėjos saugumui.

Jungtinės Valstijos, Pietų Korėjoje dislokavusios apie 28 500 karių, nuo 2017 metų šalies pietuose naudoja pažangią priešraketinę sistemą, vadinamą „Terminal High Altitude Area Defense“ (THAAD), kuri, matyt, yra skirta apsaugoti netoliese esančius regionus ir papildomas JAV pajėgas, kurių atvykimas per pietinius uostus taptų realus karo atveju.

JAV ir Pietų Korėjos kariškiai taip pat naudoja oro gynybos sistemas „Patriot“, kad apgintų pagrindinius karinius objektus ir Seulo regioną, o Azijos valstybė taip pat kuria vietines sistemas, skirtas numušti įvairias Šiaurės Korėjos raketas.