Nobelio taikos premija – Tarptautinei branduolinių ginklų uždraudimo kampanijai

  • Teksto dydis:

Šių metų Nobelio taikos premija buvo paskirta Tarptautinei branduolinių ginklų uždraudimo kampanijai (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN), penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas.

Ši Ženevoje įsikūrusi nevyriausybinių organizacijų asociacija buvo pagerbta „už savo darbą atkreipti dėmesį į bet kokio branduolinių ginklų panaudojimo katastrofinius humanitarinius padarinius ir už savo novatoriškas pastangas pasiekti sutartimi pagrįstą tokių ginklų uždraudimą“, vidurdienį pranešė komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen).

ICAN „buvo varančioji jėga, siekiant įtikinti pasaulio valstybes pasižadėti bendradarbiauti ... dedant pastangas stigmatizuoti, uždrausti ir eliminuoti branduolinius ginklus“, pridūrė ji.

Dešimtmetį už pasaulį be atominių ginklų kovojanti ICAN buvo pagerbta prestižiniu apdovanojimu tuo metu, kai pasaulyje didėja nerimas dėl Šiaurės Korėjos ir Irano branduolinių ambicijų.

Šiuo metu branduolinius arsenalus oficialiai yra deklaravusios Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja. Manoma, kad šių ginklų taip pat turi Izraelis, bet žydų valstybė niekada nėra to oficialiai pripažinusi.

Pasaulio branduolinės galybės privalo pradėti „rimtas derybas“, kad būtų pasiektas branduolinis nusiginklavimas, pabrėžė komitetas.

„Šių metų Taikos premija taip pat yra raginimas šioms valstybėms pradėti rimtas derybas, kad būtų palaipsniui, subalansuotai ir rūpestingai prižiūrint pasaulyje būtų eliminuoti beveik 15 tūkst. branduolinių ginklų“, sakė B.Reiss-Andersen.

ICAN vykdomoji direktorė Beatrice Fihn (Beatris Fin), komentuodama žinią apie jos grupės pelnytą apdovanojimą, sakė, kad „tai siunčia žinią visoms branduolinių ginklų turinčioms valstybėms ir visoms valstybėms, kurios savo saugumą tebegrindžia branduoliniais ginklais, kad toks elgesys nepriimtinas“.

„Negalime grasinti beatodairiškai išžudyti šimtus tūkstančių civilių saugumo vardan. Saugumas kuriamas ne taip“, – ji sakė žurnalistams.

B.Fihn atskleidė, kad jos organizacijai Nobelio komitetas paskambino likus kelioms minutėms iki oficialaus paskelbimo, kad premija bus paskirta ICAN. Tačiau ji teigė iš pradžių pagalvojusi, jog tai tėra pokštas ir nepatikėjusi šia žinia, kol išgirdo savo organizacijos pavadinimą per Taikos premijos paskyrimo ceremoniją Norvegijos sostinėje.

Per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną organizacijos atstovams bus įteiktas auksinis medalis ir diplomas; ICAN taip pat gaus 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų) piniginį prizą.

Švedų pramonininkas Alfredas Nobelis yra įpareigojęs savo įsteigtos premijos komitetą skirti šį apdovanojimą „žmogui, kuris daugiausiai nuveikė arba atliko geriausią darbą dėl brolybės tarp tautų, nuolatinių armijų panaikinimo arba sumažinimo, taip pat už taikos kongresų rengimą ir skatinimą“.

Nobelio komitetas šio priesako interpretaciją ilgainiui keitė, išplėsdamas taikos stiprinimo pastangų sąvoką, kuri dabar apima pastangas pagerinti žmogaus teisių padėtį, taip pat kovą su skurdu ir aplinkos taršos mažinimą.

Praeitų metų Nobelio premiją laimėjo Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas (Chuanas Manuelis Santosas) už pastangas nutraukti jau pusę šimtmečio jo šalį krėtusį konfliktą su marksistų partizanų grupuote FARC ir kitais sukilėliais.

Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos, teikiamos nuo 1968 metų, laureatai bus paskelbti pirmadienį.

Nerimą kelia ir D. Trumpas

Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) atėjimas į prezidento postą privertė atkreipė dėmesį į branduolinių ginklų keliamą grėsmę, penktadienį sakė  ICAN.

„Prezidento Donaldo Trumpo pergalė rinkimuose daugelį žmonių privertė pasijusti nejaukiai nes, jis savarankiškai gali įsakyti panaudoti branduolinį ginklą“, – ICAN vadovė Beatrice Fihn (Beatris Fin) sakė žurnalistams Ženevoje.

Pasak jos, JAV lyderis iš pažiūros turi reputaciją žmogaus, kuris „nesiklauso ekspertų“ nuomonės. Didžiulio branduolinių ginklų arsenalo patikėjimas jam verčia atkreipti dėmesį į tokių ginklų pavojų.

„Nėra gerų rankų branduoliniam ginklui (patikėti)“, – sakė ji, apskritai suabejodama „branduolinio atgrasymo“ sąvoka ir tuo, kad branduolinį ginklą turinčių valstybių, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos, gyventojai „jaučiasi esą itin saugūs“.

NATO šaltai sutiko sprendimą

NATO šaltai sutiko sprendimą šių metų Nobelio taikos premiją skirti  ICAN ir pareiškė, kad stengiantis atsikratyti branduolinių užtaisų privaloma atsižvelgti į pasaulinio saugumo „realijas“.

Ši Ženevoje įsikūrusi tarptautinė pilietinės visuomenės organizacijų koalicija pastarąjį dešimtmetį skambino pavojaus varpais dėl didžiulės branduolinių ginklų grėsmės ir ragino juos visame pasaulyje uždrausti. Liepos mėnesį ji pasiekė reikšmingą pergalę: 122 Jungtinių Tautų narės pasirašė naują sutartį, kuria uždraudžiami branduoliniai ginklai.

Vis dėlto NATO, kuriai priklauso trys branduolinius ginklus turinčios valstybės, aštriai kritikavo tą sutartį, ir tvirtino, kad ja rizikuojama pakenkti tarptautinės bendruomenės reakcijai į Šiaurės Korėjos branduolinių užtaisų programą.

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pasveikino Nobelio komiteto „dėmesį tai (nusiginklavimo) problemai“ ir sakė, kad NATO yra įsipareigojusi sukurti sąlygas, kad pasaulyje nebeliktų branduolinių ginklų.

Tačiau jis pakartojo kritiką minėtai JT sutarčiai, kurią boikotavo visos branduolinės valstybės. Anot jo, pastaroji sutartis kelia pavojų neplatinimo sutarčiai, kuri ne tik užkerta kelią branduolinių ginklų platinimui, bet ir įpareigoja branduolines valstybes mažinti savo arsenalus.

„Mums reikia pagrįsto ir subalansuoto branduolinių ginklų mažinimo. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT), kurią pasirašė visos NATO sąjungininkės, tebėra tarptautinių pastangų taip padaryti kertinis akmuo“, – sakė J.Stoltenbergas. Pasak jo, NATO bus branduolinis aljansas, kol egzistuos branduoliniai ginklai.

„NATO apgailestauja, kad šiandien sąlygos pasiekti branduolinį nusiginklavimą nėra palankios, tačiau stengiantis atsikratyti branduolinių užtaisų, privaloma atsižvelgti į dabartinę pasaulinio saugumo aplinką“ , – sakė Aljanso generalinis sekretorius.

Nusiginklavimo šalininkai sveikino JT sutartį kaip svarbų žingsnį siekiant nusiginklavimo, tačiau dauguma NATO narių boikotavo jos ruošimą. Derybas boikotavo netgi Japonija, 1945 metais tapusi pirmąja ir vienintele valstybe, prieš kurią buvo panaudoti atominiai ginklai.

Branduolinės galiūnės argumentuoja, kad jų turimi arsenalai atgraso nuo branduolinių atakų. Jos tvirtina liekančios įsipareigojusios palaipsniui nusiginkluoti, kaip numato NPT – 1968 metais pasirašytas paktas, kurį yra ratifikavusios 190 valstybių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių