- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO šalys, siekdamos ramesnio gyvenimo prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, stiprina savo ginklų gamybos pajėgumus, pasirašydamos beveik 700 mln. dolerių (647 mln. eurų) vertės sutartį dėl didesnio skaičiaus raketų „Stinger“ ir įsipareigodamos didinti savo gynybos produkciją.
Savo ruožtu Ukraina, priklausoma nuo NATO narių karinės pagalbos, Vašingtone atidaro nedidelį biurą, kad sustiprintų savo ryšius su JAV gynybos pramone.
Nepriklausomai nuo to, ar JAV rinkimus laimės prezidentas Joe Bidenas, ar respublikonas Donaldas Trumpas, Aljansas ir Kyjivas nori turėti geresnes galimybes patys patenkinti daugiau savo gynybos poreikių.
Apie visa tai paskelbta antradienį Vašingtone prasidėjus NATO viršūnių susitikimui, kuriame lyderiai daugiausia dėmesio skirs būtinybei remti Ukrainą ir užtikrinti, kad Aljansas būtų pasirengęs bet kokioms būsimoms grėsmėms.
Antradienį J. Bidenas paskelbė apie dar vieną didelį oro gynybos paketą Ukrainai, o kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljansas pasirašė sutartį dėl „Stinger“.
„Neįmanoma užtikrinti stiprios gynybos be stiprios gynybos pramonės“, – pristatydamas sutartį sakė J. Stoltenbergas.
JAV gynybos įmonės „Raytheon“ gaminama „Stinger“ yra priešlėktuvinė sistema, kurią kariai gali nešiotis patys arba montuoti ant transporto priemonės ir naudoti trumpojo nuotolio gynybai nuo orlaivių.
Gynybos pramonės plėtra
Prieš 2022 metų vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją Ukrainos strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšinas dirbo savo ūkyje.
„Buvau laimingas ukrainietis, užsiimantis žemės ūkiu ir nieko neišmanantis apie karinius dalykus“, – sakė jis. Pasak O. Kamyšino, 2021 metais Ukraina negamino jokios amunicijos ir karą pradėjo su turimais likučiais.
Tai sparčiai keičiasi, nes šalis dabar plėtoja sudėtingą dronų pramonę, gamina daugiau ginklų šalies viduje ir stengiasi užmegzti glaudesnius ryšius su JAV ir Europos gynybos bendrovėmis.
„Iš žemės ūkio šalies mes persiformuojame į kito pasaulio arsenalą“, – sakė O. Kamyšinas.
Antradienį vakare vykusiame renginyje kalbėjęs ministras teigė, kad auganti Ukrainos gynybos pramonė turėtų sustiprinti jos pozicijas nepriklausomai nuo to, kas laimės JAV prezidento rinkimus.
Pokytis vyksta ne tik Ukrainoje. Tiek JAV, tiek visoje Europoje kai kurios gynybos reikmių gamybos linijos invazijos pradžioje buvo sustojusios ir tik dabar pradedamos didinti apimtys.
Augimas priklauso nuo to, ar bus pasirašytos naujos, ilgesnės trukmės sutartys, galinčios užtikrinti didesnes kapitalo investicijas į reikiamą infrastruktūrą.
Išlaidos gynybai
Karas taip pat paskatino NATO nares padidinti gynybai skiriamas lėšas.
Tikimasi, kad iš 32 NATO narių 23 šiemet įvykdys 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) įsipareigojimą. Prieš Rusijos invaziją jų buvo tik šešios.
Visgi vertinama, kad to vis dar nepakanka, Rusijai pilnu pajėgumu pajungus savo darbo jėgą, kad greitai pakeistų per karą prarastus ginklus.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad Rusija šiuo metu gynybai išleidžia maždaug 7–9 proc. savo BVP. Talinas gynybai skiria daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau jam reikia dėti daugiau pastangų, kad papildytų savo atsargas, pridūrė ministras.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas), kuris taip pat eina vicepremjero pareigas, teigė, kad jo šalis šiemet gynybai skirs ne mažiau kaip 4 proc. savo BVP.
Karas Ukrainoje „atskleidė pagrindines Lenkijos, regiono ir viso pasaulio silpnybes“, sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas antradienį pareiškė, kad pirmą kartą istorijoje visos NATO šalys įsipareigos parengti planus, kaip stiprinti savo pramoninius gynybos pajėgumus.
Narių gynybos pramonės dydis ir pajėgumai labai skiriasi, todėl kiekvienos šalies planas gali būti labai individualus – nuo partnerystės su pramone iki partnerystės su kitomis šalimis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl potvynio V. Orbanas atidėjo pasirodymą Europos Parlamente
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį pareiškė atidedantis visus savo „tarptautinius įsipareigojimus“, įskaitant pasirodymą Europos Parlamente, dėl Vidurio ir Rytų Europą siaubiančios audros „Boris“. ...
-
Švedija teigia, kad yra pasirengusi vadovauti NATO pajėgoms Suomijoje
Švedija yra pasirengusi vadovauti būsimoms NATO sausumos pajėgoms kaimyninėje Suomijoje, turinčioje bendrą sieną su Rusija, pirmadienį pranešė dvi naujausios karinio aljanso narės. ...
-
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje: mums reikia ne tarpininkų, o sąjungininkų
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas pasisako prieš siūlymą tarpininkavimui tarp Kyjivo ir Maskvos sudaryti tarptautinę kontaktinę grupę. „Kad priartėtume prie tikros taikos, mums reikia ne kontaktinių grupių, o kitos taik...
-
ES steigia naują gynybos eurokomisaro postą, nors kyla abejonių dėl jo prasmės1
Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen žada paskirti gynybos komisarą – svarbų savo naujosios komandos narį. ...
-
Maisto gaminimo namuose kultūra nyksta: vaikai gamina vis rečiau
Danijoje apklausus 6 ir 7 klasių mokinius paaiškėjo, kad retas iš jų dalyvauja gaminant maistą. Dar mažiau moka pasigaminti patys. Tokia padėtis siejama su greitėjančiu gyvenimo tempu ir pasaulį užvaldžiusiais pusfabrikačiais. Vaikai ...
-
Savanoriai sukūrė šedevrus: sėklos gali tapti namų puošmena
Rudenį – gausu nuskintų vaisių ir daržovių sėklų. Jos gali praversti ne tik maistui. Tai įrodė 12 vokiečių savanorių. ...
-
Euro zonos prekių eksportas sausį – liepą didėjo 0,8 procento
Euro zonos valstybių narių prekių eksportas į likusį pasaulį per pirmus septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 0,8 proc. iki 1,684 trln. eurų, pirmadienį skelbia Eurostatas, remdamasis negalutiniais ...
-
Artimųjų Rytų perlas: kodėl vis daugiau turistų renkasi šią šalį?
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) per metus sulaukia daugiau kaip 20 mln. turistų iš viso pasaulio. Anot Šardžos emyrato vietinių, jų kultūra labiausiai domisi turistai iš Azijos. Šardžos gyventojai itin didžiuojasi Islamo kul...
-
Krova Latvijos uostuose šiemet sumenko beveik dešimtadaliu
Per aštuonis šių metų mėnesius Latvijos uostuose perkrauta 23,202 mln. tonų krovinių – 9,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, skelbia Susisiekimo ministerija. ...
-
Tiesioginių investicijų srautai į Kinija šiemet sunyko beveik trečdaliu
Kinijos ekonomika per aštuonis šių metų mėnesius pritraukė 580,19 mlrd. juanių (73,78 mlrd. eurų) vertės tiesioginių užsienio investicijų – 31,5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Prekybos minister...