Kremliaus receptas: militarizuota sąmonė formuojama nuo mažens

Paklaustas, kokios nacionalinės idėjos jo šaliai labiausiai reikia, Vladimiras Putinas ne kartą atsakė, kad patriotizmas yra vienintelė galima ideologija Rusijai. Jau kurį laiką Kremlius potencialiam ginkluotam konfliktui tikslingai ruošia ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.

Dėl švento atminimo

Žurnalistė Ana Zafesova aiškina, kad Rusijos politiniame žodyne patriotiškumas praktiškai yra nacionalizmo sinonimas, prie kurio pridedamas tam tikras savos tautos viršenybės ir (arba) viktimizacijos niuansas, palyginti save su konkuruojančiomis šalimis. A.Zafesova pabrėžia, kad visa tai nėra diskusija tik apie bendrą meilę tėvynei.

V.Putino propaganda pastarąjį dešimtmetį primetė Rusijoje kartais nepatogią sovietinės nostalgijos, pasiskolintos iš komunizmo laikų, ir Romanovų imperijoje įsišaknijusio monarchizmo atgimimo derinį su savotišku didvyrių panteonu, apimančiu plačią motyvų paletę: nuo kosmonautų iki šventųjų, nuo Stalino iki Aleksandro III. Kremliaus šeimininkas tiksliai žinojo, ką norėjo pasakyti, vienintelę įmanomą savo režimo ideologiją pavadinęs patriotizmu.

Daugelis buvo priversti susitaikyti su tuo, kad jų šalis yra įtraukta į konkurenciją su kitomis jėgomis, o ši kova sudaro galimybę panaudoti jėgą.

Praėjusių metų pabaigoje ištisas dienas mokiniai iš visos Rusijos varžėsi, kas geriau skaito žemėlapius, šaudo ir išmano istoriją. Konkursą iš dalies finansavo Kremlius, kuris karinį ir neva patriotinį ugdymą laiko prioritetu.

KGB specialiųjų pajėgų veteranas Sviatoslavas Omelčenka, įkūręs šią programą rengusią grupę „Vympel“, sako, kad šiandien ir tėvai, ir vaikai puikiai supranta: agresyvi Rusiją supanti aplinka spaudžia šalies žmones. „Darome viską, ką galime, kad vaikai apie tai žinotų ir kad jie būtų pasiruošę eiti tarnauti“, – „The New York Times“ cituoja S.Omelčenką.

Pastaruosius aštuonerius metus Rusijos vyriausybė propagavo idėją, kad tėvynę supa priešai, skleisdama šią koncepciją per nacionalines institucijas, tokias kaip mokyklos, kariuomenė, žiniasklaida ir net stačiatikių bažnyčia. Akcentuojama net galimybė, esą šaliai ir vėl gali tekti gintis panašiai kaip teko atremti nacių puolimą.

Dabar, kai Rusija telkia kariuomenę prie Ukrainos sienos ir skatina Vakarų baimę dėl galimos invazijos, V.Putino skatinama nuosekli visuomenės militarizacija staigiai išryškėjo ir, atrodo, daugelį paskatino manyti, kad gali tekti kilti į tikrą kovą.

Brukama karo reklama

„Valdžia aktyviai parduoda karo idėją, – Osle atsiimdamas Nobelio taikos premiją ne taip seniai pareiškė vienas iš „Novaja Gazeta” įkūrėjų ir šio leidinio redaktorius Dmitrijus Muratovas. – Veikiami agresyvios karo rinkodaros žmonės pripranta prie minties apie jo galimumą.“

Dar prieš pasitinkant 2022-uosius, kalbėdamas su Rusijos kariniais lyderiais, V.Putinas tvirtino, kad šalis nenori kraujo praliejimo, tačiau yra pasirengusi atsakyti karinėmis-techninėmis priemonėmis į tai, ką jis apibūdino kaip agresyvų Vakarų elgesį regione.

Yra daug ženklų, kad vyriausybė jau kurį laiką ugdo pasirengimą konfliktui. Praėjusiais metais Kremliaus pradėta 185 mln. dolerių vertės ketverių metų programa siekiama drastiškai padidinti rusų vadinamąjį patriotinį išsilavinimą, įskaitant planą pritraukti mažiausiai 600 tūkst. vaikų iki aštuonerių metų į uniformuotos jaunimo armijos gretas.

Suaugusieji propagandą mato valstybinėje televizijoje, kur politinės laidos – viena jų vadinasi „Maskva. Kremlius. Putinas“ – pasakoja apie fašistinį perversmą Ukrainoje ir Vakarus, nusiteikusius sunaikinti Rusiją.

Ir visus vienija beveik šventas sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare atminimas, kuriuo valstybė pasinaudojo, kad suformuotų triumfuojančios Rusijos tapatybę. Remiantis šiuo naratyvu, tauta galiausiai turi būti pasirengusi dar kartą griebtis ginklo.

Priversti susitaikyti

Nepriklausomo sociologinių tyrimų Levados centro vadovas Aleksejus Levinsonas šią tendenciją vadina rusų sąmonės militarizavimu. Reguliariose „Levada centro“ apklausose kariuomenė 2018 m. tapo patikimiausia institucija šalyje, aplenkusia net prezidentą. Praėjusiais metais rusų, kurie baiminasi pasaulinio karo, dalis pasiekė aukščiausią nuo 1994 m. užfiksuota lygį – 62 proc.

Tačiau A.Levinsonas perspėja: tai nerodo, kad rusai sveikintų kruviną Ukrainos teritorinį užkariavimą. Tai, pasak jo, rodo, kad daugelis buvo priversti susitaikyti su tuo, jog jų šalis yra įtraukta į egzistencinę konkurenciją su kitomis jėgomis, o ši kova sudaro galimybę panaudoti jėgą.

Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, Rusijoje vadinamu „Didžiuoju Tėvynės karu“, šventimas suvaidino bene svarbiausią vaidmenį šioje sąmonės transformacijoje.

Užuot propagavęs prarastų 27 mln. gyvybių atminimo kultūrą, Kremlius Antrojo pasaulinio karo naratyvą taiko iki šių dienų, pozicionuodamas Rusiją kaip valstybę, į kurią dar kartą nukreipta iš priešiškų jėgų kylanti grėsmė ją sunaikinti.

Savo kasmetinėje Pergalės dienos kalboje praėjusiais metais po monumentalaus karinio parado V.Putinas minėjo neįvardytus dabartinius Rusijos priešus, kurie neva perėmė klaidingą nacių išskirtinumo teoriją. Valstybinės televizijos naujienų laidų vedėjai atvirai išjuokia sankcijų grasinimus Rusijai, sakydami, kad kalbantys apie suvaržymus iš tikrųjų net neįsivaizduoja, kaip reikėtų išgąsdinti rusus, kurie Antrajame pasauliniame kare prarado daugiau nei 20 mln. savo vyrų, moterų, pagyvenusių žmonių ir vaikų.

Populiarūs lipdukai, kuriuos neretai galima pamatyti ant Rusijos gatvėse kursuojančių automobilių: „Galime tai pakartoti.“ Tai – aliuzija į Antrąjį pasaulinį karą. Šio karo pergalė transformuojasi į dabartinę konfrontaciją su NATO bloku, tvirtina A.Levinsonas.

Bažnyčios vaidmuo

Per valandą į vakarus nuo Maskvos atidaryta Didžioji Rusijos ginkluotųjų pajėgų katedra. Jos išorė – žalia, grindims naudotas karo trofėjų – Vokietijos Vermachto tankų ir ginklų – metalas. Arkiniuose vitražuose puikuojasi armijos skiriamieji ženklai ir medaliai.

Dažną sekmadienį bažnyčia, greta esantis muziejus ir parkas būna pilni lankytojų. Grupė uniformuotų penktokų iš Tverės Suvorovo karinės mokyklos prieš žygiuodami į muziejų sustojo dviem eilėmis. Jų instruktorius sakė, kad pirmaisiais karo mokyklos metais mokiniams labai svarbu sužinoti apie savo pirmtakus. „Mes taip pat skleidžiame šiek tiek propagandos“, – šmaikštavo grupės vadovas, atsisakęs skelbti savo vardą.

Už bažnyčios teritorijos lankytojai vaikščiojo tarp apsnigtų apkasų imituota fronto linija. Toliau, po iškiliu bažnyčios kupolu, vaikai gali pasivažinėti kartingo trasa miniatiūrine mūšio tanko kopija. „Visi vaikai turėtų čia atvykti ir domėtis istorija nuo pat mažens“, – žurnalistams sakė Alina Grengolm, žvelgdama, kaip, padedamas tėvo, jos dvimetis sūnus kopia į apšalusį tanką.

Neseniai Maskvoje daugiau nei 600 žmonių iš visos Rusijos susirinko į vyriausybės remiamą forumą, skirtą jaunimo patriotizmui skatinti. Sergejus Kirijenka iš V.Putino administracijos gyrė susirinkusius už, kaip pats sakė, šventą darbą“.

Skatina "teisingą" meną

Gruodžio viduryje paskelbtoje Levados centro apklausoje 39 proc. rusų teigė, kad karas tarp Rusijos ir Ukrainos yra neišvengiamas arba labai tikėtinas. Pusė apklaustųjų teigė, kad dėl pastaruoju metu didėjančios įtampos kaltos JAV ir NATO. Tik 4 proc. respondentų manė, kad dėl to kalta Rusija.

Visuomenės įsitikinimas, kad Rusija nėra agresorė, atspindi esminę ideologiją, kilusią dar sovietmečiu: šalis kariauja tik gynybinius karus. Vyriausybė netgi skyrė pinigų filmams, kuriuose nagrinėjama ši tema – praėjusį balandį kultūros ministerija paskelbė, kad Rusijos istorinės pergalės ir Rusijos taikos palaikymo misija yra vienos iš prioritetinių temų filmų prodiuseriams, siekiantiems vyriausybės finansavimo.

„Šiuo metu stumiama mintis, kad Rusija yra taiką mylinti šalis, nuolat apsupta priešų, – aiškina rusų kino kritikas Antonas Dolinas. – Kai kurie faktai tam prieštarauja, bet, jei parodysite tai kine ir perkelsite tą mintį į „Didžiojo Tėvynės karo“ laiką, akimirksniu išeis visiems nuo vaikystės pažįstama schema.“

Rusijos valstybinės televizijos pasakojimas apie Ukrainą, valdomą neonacių ir naudojamą kaip Vakarų agresijos aikštelę, po provakarietiškos revoliucijos Kijeve 2014-aisiais tapo įprastu tropu.

Dėl valstybės militarizuotų pranešimų veiksmingumo kyla daug diskusijų. Apklausos rodo, kad jaunimas į Vakarus žiūri pozityviau nei vyresni rusai, o prokremliškos nuotaikos, kurias paskatino Krymo aneksija, ekonominio sąstingio metu išsisklaidė.

Tačiau Kremlius didina savo statymus. Jo siekis didinti patriotinį ugdymą apima tokių grupių kaip „Vympel“ finansavimą. Ši karinė ir save patriotine laikanti organizacija turi apie 100 skyrių visoje šalyje. Neseniai Vladimiro mieste ji surengė įgūdžių konkursą.

Septyniolikmetė Veronika Osipova iš Rostovo prie Dono, esančio netoli sienos su Ukraina, buvo išrinkta geriausia. Ilgus metus grojusi arfa su pagyrimu baigė elitinę muzikos mokyklą, tačiau 2015 m. ji pradėjo mokytis šaudyti iš kulkosvaidžio ir mėtyti granatas. Mergina nusprendė prisijungti prie Rusijos kariuomenės, kad apsaugotų šalį nuo jos priešų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Fašistas esi Tu

Fašistas esi  Tu portretas
O dar Debilas - Gaidys

Fašistas Putinas

Fašistas Putinas portretas
Ir jo skerdimui kare avinų rusų banda.

tam R

tam R portretas
ko čia apsimetinėji ir meluoji? Pasižiūrėk Youtube kiek juodžiausios info tyčiojimosi apie Putiną.Ištisi filmai sukurti. Tai nereiškia kad žmonės jais tiki. Iš tikrųjų rusai gerbia savo prezidentą.Jie atsimena koks vargas buvo prie kitų Rusijos vadovų ir kaip vargo žmonės kai juos apvaginėjo bent kiek didesnis viršininkėlis.Koks juodas buvo skurdas ir betvarkė valstybės sistemoje..Kad taip mums toki žmogų prie šalies vairo kaip Putinas.
VISI KOMENTARAI 38

Galerijos

Daugiau straipsnių