Vakarai kaltina Kiniją nesąžininga prekyba, tačiau Pekinas siūlo atkreipti dėmesį į neva ryškėjantį Europos protekcionizmą. R. Boruta akcentuoja, kad Kinija nepratusi prie ryžtingos ir griežtos ES politikos jos atžvilgiu, todėl, blokui pasilikus prie dabartinio kurso, Pekinui veikiausiai teks peržvelgti savo poziciją.

„Kinija jau nebėra tokioje pozicijoje, kokioje ji buvo anksčiau, – šalis susiduria su struktūrinėmis problemomis, ypač blogėjančia socioekonomine situacija ir ekonomikos lėtėjimu“, – išskiria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas.

„Vakarai taip pat per ilgai užsisėdėjo galvodami, kad jie patys geriausi visomis prasmėmis ir jiems nelabai reikia adaptuoti savo viziją besikeisiančiame pasaulyje. O pasaulis keitėsi iš esmės“, – interviu „Kauno dienai“ pabrėžė ekspertas.

Šią savaitę svetingai Kinijos lyderį Xi Jinpingą Paryžiuje priėmęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar kartą mėgino įkalbėti savo svečią sutikti su sąžiningesnės prekybos principais. Prie E. Macrono prisijungė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, tačiau Xi Jinpingas nebuvo linkęs nusileisti: jis ir vėl atmetė kaltinimus, kad pertekliniai Kinijos pajėgumai lemia pasaulinės prekybos disbalansą.

– Pastaraisiais mėnesiais Pekine vizitavo ne vienas ES lyderis, taip pat ir JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Ji prakalbo apie nerimą dėl Kinijos Vyriausybės paramos įvairių sektorių ir išskirtinai saulės energijos ir elektromobilių gamybos pajėgumams. ES pradėjo tyrimą dėl Kinijos subsidijų vėjo elektrinių gamintojams. Kodėl toks sujudimas kilo būtent dabar?

– Geriau vėliau nei niekada. Mano manymu, Vakarai pagaliau iš esmės pradeda suvokti įvairių priklausomybių nuo Kinijos keliamas grėsmes, o ypač galimus padarinius ilguoju laikotarpiu. Pastaruoju metu ima ryškėti požiūrio į Kiniją kaita; Kinijos laikymas ekonomine ir sistemine varžove ES jau neapsiriboja tik retoriniu lygmeniu, bet imamasi ir konkrečių priemonių. Saulės energijos ir elektromobilių sektoriai yra po didinamuoju stiklu pelnytai – būtent šios sritys dėl itin reikšmingo Kinijos valdžios įsikišimo į jų plėtrą kelia pagrįstų abejonių.

Kinijos ekonomika funkcionuoja ne taip, kaip Vakarų ekonomikos; jos veikimas neatsiejamas nuo Kinijos komunistų partijos (KKP) įtakos, ji koreguoja ekonomikos judėjimo trajektoriją. Ekonominis planavimas yra itin toliaregiškas ir glaudžiai susietas su šalies strateginiais tikslais, tad šalies valdžia gali labai greitai perskirstyti didžiulius resursus, atliepiant tuos tikslus.

Prieš kelis dešimtmečius buvo galima pastebėti, kad Kinijos ekonomika mažais žingsneliais juda link ekonominio liberalizmo, o pastaruoju metu viskas atvirkščiai. Dabar net ir privatus verslo sektorius vis labiau susaistomas su valstybiniu. Tai vyksta jau ne tik retorikoje, bet ir teisiškai – Kinijos komunistų partija ne tik remia, skatina, privataus verslo sektorių, bet ir sukuria vis daugiau priemonių, kurios leidžia jam daryti įtaką ir nukreipti į savo strateginių tikslų išpildymą. Tad ES nerimas yra pagrįstas; būtina analizuoti dabartinę ekonominę situaciją ir išsiaiškinti, kaip funkcionuoja Kinija, jos ekonomika ir, svarbiausia, kokie yra tie globalūs strateginiai tikslai, kuriems pasiekti konsoliduojami ekonominiai resursai. Tie tikslai yra ypač glaudžiai susieti su kiniškosios pasaulinės tvarkos vizija.

Strategija: R. Boruta aiškina, kad Kinija itin sėkmingai geba per trumpą laiką konsoliduoti resursus. Puikus to pavyzdys yra prieš du dešimtmečius Vakarų turėtas technologinis pranašumas saulės energijos sektoriuje, kurį Kinija, strategiškai skirdama resursų, visiškai panaikino ir net sukūrė priklausomybę nuo jos. / R. Borutos asmeninio archyvo nuotr.

– Kinija ginasi, kad nedaro nieko neteisėto ir toliau rems savo gamintojus, be to, skatina atkreipti dėmesį į esą ryškėjančias ES protekcionistines tendencijas. Ar tai, kas vyksta (pavyzdžiui, liepą įsigaliojusios naujos ES taisyklės, kurių tikslas – užkirsti kelią žalingam užsienio subsidijų ekonominiam poveikiui bloke), iš tiesų yra perdėto protekcionizmo požymiai?

– Nelaikyčiau to perdėtu protekcionizmu. Priešingai – ES atsibudimu ir bandymu į situaciją žvelgti toliaregiškai, parodyti, kad blokas nebetoleruos Kinijos primestų žaidimo taisyklių. Manau, tai yra svarbus lūžis ES ir Kinijos santykiuose arba, tiksliau, lūžio pradžios taškas. Žinoma, svarbu žengti ryžtingai ir neatsitraukti.

Kinija kaltinimus dėl protekcionizmo grindžia tuo, kad dalis suinteresuotų verslų Europoje – daug jų yra Vokietijoje – nebepajėgia konkuruoti su Kinija ir jos įdirbiu aukštųjų technologijų srityje, o tai ir lėmė tokius ES protekcionistinius žingsnius. Kitame ringo kampe turime didžiules Europos kompanijas, kurios reikšmingai veikia Kinijos rinkoje, tad jų nuomonė kritiška: akcentuojama ekonominio liberalizmo nauda, kritikuojami dirbtiniai barjerai, o į didėjančią Kinijos įtaką aukštųjų technologijų srityje žiūrima teigiamai – kaip į pagrindines paskatas, kurios privers Europos pramonę pabusti ir didinti inovatyvumą.

Vis dėlto, turint omenyje Kinijos ekonomikos veikimo principus ir galimybę per trumpą laiką konsoliduoti resursus, bus įdomu pamatyti viso to eigą. Be to, geras tokio konsolidavimo pavyzdys yra prieš du dešimtmečius Vakarų turėtas technologinis pranašumas saulės energijos sektoriuje, kurį Kinija, strategiškai skirdama resursų, visiškai panaikino ir šiuo metu esame pavojingai priklausomi nuo Kinijos.

– Kur link galėtų nuvesti šis ginčas ir kiek Kinijai reikšmingi ES ar JAV panašių tyrimų, teismų verdiktai?

– Manau, Kinija jau nebėra tokioje pozicijoje, kokioje ji buvo anksčiau, – šalis susiduria su struktūrinėmis problemomis, ypač blogėjančia socioekonomine situacija ir ekonomikos lėtėjimu. Ji nebegali visiškai to ignoruoti. Kinija nepratusi prie ryžtingos ir griežtos ES politikos jos atžvilgiu, tad, manau, jei nepakeisime dabartinio kurso, Kinija privalės peržvelgti savo poziciją ir bent iš dalies atliepti ES nuogąstavimus.

ES politikos Pekino atžvilgiu kritikai akcentuoja ekonominio liberalizmo naudą, kritikuoja dirbtinius barjerus, o į didėjančią Kinijos įtaką aukštųjų technologijų srityje žiūri teigiamai.

– Kai kurie ES verslo, pramonės atstovai sako, kad gynybiniai prekybos mechanizmai vis dėlto nėra tai, ko reikia Europos plėtrai. Greta šių balsų ryškėja idėjos, kad ES reikėtų savo Juostos ir kelio iniciatyvos versijos. Kas galėtų tapti tokia europine versija?

– Žinoma, kalbant apie Europos plėtrą, gynybinių prekybos saugiklių įtvirtinimas turi savų pranašumų ir trūkumų, bet ilguoju laikotarpiu tai išeitų į naudą. Panašią versiją į Juostos ir kelio iniciatyvą jau turime, tai – „Global Gateway“, kuris, palyginti su Kinijos, dar nė iš tolo neprilygsta savo finansiniais pajėgumais ir aprėptimi, tačiau nedidelių, bet teigiamų postūmių pastaruoju metu jau yra.

Tokiems megaprojektams įgyvendinti dažnai pritrūksta politinės valios, ypač kai diskusijos pasisuka link finansinių aspektų. Manau, ES turi žvelgti į tolimąją perspektyvą ir strategiškai plėsti savo įtaką, pasiūlydama savo taisyklėmis grįstą viziją. Be to, svarbu tą viziją tinkamai pritaikyti, atsižvelgiant į vietines ypatybes, mąstymo, kultūrinius skirtumus ir pan. Šiuo metu Kinija sėkmingiau plečia įtaką tiek Afrikoje, tiek Pietryčių Azijoje, o viena iš priežasčių – Pekinas ne visada sulaukia rimtos konkurencijos, o jei ir sulaukia – pasiūlytos alternatyvos ne visada būna patrauklios. ES turi daug potencialo, tačiau būtina viziją padaryti patrauklesnę ir apimančią kuo daugiau besivystančių šalių.

Kaip rodo Singapūro ASEAN studijų centro išleista kasmetė regiono apžvalga, tik apie 5 proc. apklaustųjų ES laiko įtakinga ekonomine, politine ir strategine galia regione. Nors 23 proc. apklaustųjų regione mato ES kaip galinčią užimti lyderės poziciją, išsaugant taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką ir tarptautinę teisę, pagrindine problema įvardijama tai, kad ES neturi pajėgumų arba politinės valios globaliai lyderystei.

– Kaip apskritai Kinija pakeitė klasikinę sampratą apie tai, kaip turi funkcionuoti tarptautinė ekonomika, verslo ir vyriausybių ryšiai?

– Kinija išties keičia sampratą apie tarptautinės ekonomikos funkcionavimą, ypač – apie valdžios vaidmenį ekonomikoje. Kinija veikia strategiškai ir planuoja labai toliaregiškai. Bene pagrindinė Kinijos ekonomikos ypatybė, kurią tik pradedame suprasti, yra būtent vis sparčiau nykstantis verslo sektoriaus nepriklausomumas, jis vis labiau pradeda funkcionuoti unisonu su valdžia. Anksčiau būdavo kalbama apie nematomą partijos ranką, šiuo metu ji ne tik tampa vis labiau matoma, bet ir formalizuojama šalies įstatymuose.

Būtent Xi Jinpingo atėjimas į valdžią lėmė tokius drastiškus pasikeitimus šalies viduje; buvo visiškai nusigręžta nuo buvusių lyderių inicijuotų bandymų įtvirtinti grupinę lyderystę, didinti partijos ir valstybės atskirtį ir skatinti ekonominį atsivėrimą.

– Ar galima tikėtis, kad Kinija pakeis savo pasirinktą trajektoriją?

– Šiuo metu tikėtis trajektorijos pasikeitimo būtų tikrai sudėtinga, bet vilties teikia pastaruoju metu ES ir JAV vis ryžtingiau žengti žingsniai dėl ekonominio saugumo ir Kinijos keliamų iššūkių atliepimo.

Vienu iš Kinijos trajektoriją keičiančių faktorių galėtų būti ryžtinga Vakarų politika Kinijos atžvilgiu, siekiant sąžiningų žaidimo taisyklių. Nėra taip, kad tik Kinija turi ekonominius svertus ir įtaką, kurią gali įginklinti; Kinija taip pat susaistyta itin glaudžiais ryšiais su JAV ir ES, tad turime parodyti, kad ir mes ryžtingai ginsime savo nusibrėžtas raudonąsias linijas.

– Vakarai į Kiniją žiūri iš savo taško, bet Pekinas veikia kitais principais ir, atrodo, yra šalių, kurios pritaria tokiai pasaulio vizijai. Galbūt čia Vakarams reikėtų keisti požiūrį ir tai galėtų virsti strateginiu pranašumu? Ar apskritai įmanoma suderinti vakarietišką ir kinišką pasaulio veikimo sampratas?

– Požiūrių susikirtimas šiuo metu labai ryškus – dažnai galima išgirsti diskusijų, ypač Pietryčių Azijoje, kad jie nenori rinktis pusių. Dažniausiai triumfuoja ekonominiai interesai ir priklausomybės – Kinija tai puikiai išnaudoja, stumdama Vakarų įtaką iš globaliųjų Pietų.

Vakarai taip pat per ilgai užsisėdėjo galvodami, kad jie patys geriausi visomis prasmėmis ir jiems nelabai reikia adaptuoti savo viziją besikeisiančiame pasaulyje. O pasaulis keitėsi iš esmės; būtina adaptuotis ir išmokti, kaip pateikti savo viziją ir jos pranašumus atviram pasauliui. Kartais atrodo, kad nesivarginame net perprasti kitų regionų specifikos ir galimų kultūrinių, ideologinių skirtumų, bet visiems stengiamės stumti tą pačią vizitinę kortelę.

Kalbant apie abiejų pasaulio veikimo sampratų suderinamumą, dabartinio Kinijos režimo vizija pateikiama kaip šviežia ir platesnės aprėpties. Kinija mano, kad Vakarų pasaulis per ilgai užsisėdėjo Olimpo viršūnėje, tad atėjo laikas naujiems žaidėjams, kurie turi kitokį, sinocentrišką įsivaizdavimą.

Remiantis Singapūro ASEAN studijų centro regiono apžvalga, tik apie 5 proc. apklaustųjų ES laiko įtakinga ekonomine, politine ir strategine galia regione.

– Kas Vakarų šalims padėtų geriau suprasti Kinijos mąstymą ir funkcionavimą?

– Per ilgai gyvenome patogiai ir mus ne itin domino, kas vyksta už tvoros. Kinijos ekonominis stebuklas daugiausia vyko dėl mūsų patogaus gyvenimo, nepagalvojus apie padarinius tolimuoju laikotarpiu.

2019 m. Kinijos Liaudies Respublika (KLR) šventė savo 70-metį, kuris buvo ypač simbolinis: šalis aplenkė 69 metus gyvavusią Sovietų Sąjungą. Lyginant iš šių laikų perspektyvos, abiejų šalių vystymosi trajektorijos negalėjo būti labiau skirtingos, o Sovietų Sąjungos griūtį Kinijos komunistų partija laiko viena iš svarbiausių pamokų, kurią, atrodo, pavyko išmokti. Šalis ne tik išlipo iš absoliutaus skurdo ir milijonus gyvybių nusinešusių Mao Zedongo politinių iniciatyvų, bet ir transformavosi į vieną iš inovacijų lyderių pasaulyje su milžiniška ekonomine galia. Nuo pat KLR atsiradimo 1949 m. buvo pranašaujama apie atkeliaujančią Kinijos griūtį, o 1990-aisiais, griuvus Sovietų Sąjungai, buvo spėliojama, kada ateis KLR eilė. Vis dėlto realybė yra kitokia ir turime nukreipti dėmesį į aiškių žaidimo taisyklių su Kinija nustatymą, nes ji per naktį stebuklingai nepranyks.

– Kas galėtų užpildyti esamas suvokimo spragas?

– Manau, suvokimo spragų turime daug, be to, tik pastaruoju metu pradėjome jas rimčiau lopyti. Itin svarbu skatinti akademinius tyrimus ir kelti šios srities ekspertinį lygį. Svarbu ir analitinių centrų veikla ir finansavimas, ryšių su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu stiprinimas, kuriuo turi būti suinteresuoti Vakarai. Būtent tos šalys turi reikšmingos patirties su Kinija, glaudesnis kontaktas su regionu taip pat leis geriau suprasti ir efektyviau stiprinti bendradarbiavimą.

Mano nuomone, rizikos mažinimo strategija dar labiau didina poreikį suprasti ir perprasti Kiniją. Šalims vis aktyviau vykdant diversifikacijas į Indijos–Ramiojo vandenyno regioną, nori to ar ne, bet su Kinija tikrai teks susidurti. Tad dalytis su regionu savo patirtimis, ekspertize yra būtina tvariems santykiams sukurti ir sutvirtinti.