JAV ir Kinija lapkritį surengė retas derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės. Tai buvo pastangų mažinti nepasitikėjimą prieš prezidentų Joe Bideno (Džo Baideno) ir Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) susitikimą dalis.

Vėliau apie tolesnį dialogą nebuvo skelbiama. Sausį vienas Baltųjų rūmų pareigūnas paragino Pekiną atsakyti „į kelias mūsų realesnes idėjas dėl rizikos mažinimo“.

Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį teigė, jog tai, kad JAV neseniai pardavė ginklų savarankiškam Taivanui, „rimtai kenkia politinei abiejų šalių tolesnių konsultacijų dėl ginklų kontrolės atmosferai“.

„JAV [...] tęsia ginklų pardavimą Taivanui ir ėmėsi virtinės neigiamų veiksmų, rimtai kenkiančių Kinijos interesams bei [...] abipusiam politiniam pasitikėjimui“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).

„Dėl šios priežasties Kinija nusprendė sustabdyti derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl naujo konsultacijų raundo ginklų kontrolės ir neplatinimo [klausimais]", – pridūrė jis.

Pentagonas pernai spalį JAV Kongreso pavedimu parengtoje ataskaitoje nurodė, kad Kinija savo branduolinį arsenalą plėtoja greičiau, nei prognozavo JAV.

2023 metų gegužę Kinija turėjo daugiau kaip 500 panaudojamų branduolinių galvučių, o iki 2030-ųjų tikriausiai turės daugiau kaip tūkstantį, teigiama ataskaitoje.

JAV šiuo metu turi maždaug 3,7 tūkst., o Rusija – maždaug 4,5 tūkst. branduolinių galvučių, nurodo Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI). Jo vertinimu, Kinija turi 410 kovinių galvučių.

„Kinija nori palaikyti komunikavimą su Jungtinėmis Valstijomis tarptautinės ginklų kontrolės klausimais, remiantis abipuse pagarba, – sakė Lin Jianas. – Tačiau Jungtinės Valstijos privalo gerbti Kinijos pagrindinius interesus ir kurti būtinas sąlygas dialogui.“

Vašingtonas 1979-aisiais nusprendė diplomatiškai pripažinti nebe Taibėjų, o Pekiną, bet išliko svarbiausias Taivano partneris ir didžiausias ginklų tiekėjas, todėl vis sulaukia Kinijos pasmerkimo.

Birželį JAV patvirtino du karinių prekių pardavimo Taivanui sandorius, bendrai vertus 300 mln. dolerių (275 mln. eurų) ir apimančius daugiausia atsargines dalis taivaniečių turimiems naikintuvams F-16.