JAV Pietų Korėjoje dislokavo sunkiai susekamus naikintuvus F-22

2013-04-01 18:48:52
AFP-BNS inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

JAV Pietų Korėjoje dislokavo sunkiai susekamus naikintuvus F-22 Reuters nuotr.

JAV kariškiai pirmadienį paskelbė, kad Pietų Korėjoje dislokavo sunkiai susekamus naikintuvus F-22 - dalyvauti bendrose karinėse pratybose, kurios jau anksčiau išprovokavo Šiaurės Korėjos grasinimus ginkluotu atsaku.

Du naikintuvai „F-22 Raptor“ sekmadienį atskrido į Pietų Korėją dalyvauti metinėse pratybose „Foal Eagle“, kurios truks iki balandžio 30-osios, sakė JAV pajėgų Pietų Korėjoje atstovas.

Pranešama, kad tie lėktuvai išskrido iš JAV oro pajėgų bazės Okinavoje Japonijoje.

Nors tai ne pirmas kartas, kai naikintuvai F-22 dalyvauja šiose metinėse pratybose, jų buvimas neabejotinai dar labiau įsiutins Pchenjaną, kai įtampa Korėjos pusiasalyje smarkiai didėja.

Šiaurės Korėja jau pagrasino smogti JAV žemyninei daliai ir amerikiečių bazėms Ramiojo vandenyno regione - dėl JAV branduolinį ginklą gabenti galinčių bombonešių B-52 ir B-2 dalyvavimo šiemetinėse pratybose.

Šeštadienį Šiaurės Korėja paskelbė „karo padėtį“ santykiuose su Pietų Korėja, ir perspėjo Seulą ir Vašingtoną, kad bet kokia provokacija greit virs visapusišku branduoliniu konfliktu.

Šiame straipsnyje: Šiaurės Korėja Pietų Korėja karas kariniai veiksmai JAV naikintuvai

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 4

NAUJAUSI KOMENTARAI

klausimas

Pir, 2013-04-01 15:25

o kodel negalima investuoti i Siaures Korejos vadovybes eliminavima ir padaryti perversma? Kainuotu ta pati, kaip organizuoti pratybas :)

lina

Pir, 2013-04-01 15:38

Kur tik konservatoriai ten .... pasibjaurėtina. Kažkas turi pasipriešinti JAV agresijai, ir netgi jei tai bus Šiaurės Korėja-aš ją palaikau. Kiek gali šitas pasaulio valdovų kišimasis į kitų tautų kitų šalių (turtingų) gyvenimus tęstis. Kažkas turi pradėti ir ankščiau ar vėliau turi būti tiems JAV agresijos išpuoliamas pabaiga.Pagaliau ir Sirijos lyderis susivokė kam buvo perkama ir naudojama opozicija. Milijardai eina Baltarusijos opozicijai, kada didieji pasklebs karą Baltarusijai tik laiko klausimas.

Pikasas

Pir, 2013-04-01 15:49

Vyresnio amžiaus lietuviai turėtų gerai prisiminti tris metus trukusį karą Korėjos pusiasalyje. Galinga sovietinė propaganda "Šalin rankas nuo Korėjos" tuomet reiškė, kad bolševikinio kirpimo tvarka turėjo būti įvesta visoje Korėjoje. KAI KAS IŠ "VIKIPEDIJOS": Korėja po Rusijos-Japonijos karo 1904–1905 m. buvo okupuota Japonijos, o nuo 1910 m. tapo pastarosios kolonija. 1943 m. Kairo konferencijoje buvo nuspręsta, kad ji bus nepriklausoma valstybė. Potsdamo konferencijoje buvo nuspręsta, kad TSRS išvaduos šiaurines Korėjos teritorijas iki 38 lygiagretės, o piečiau išvaduos JAV. Raudonoji armija pasiekė 38 lygiagretę 1945 m. rugpjūčio 24 d. po kvantuno operacijos, o amerikiečių kariuomenė – 1945 m. rugsėjo 8 d. 1945 m. gruodį Maskvos konferencijoje JAV ir TSRS sudarė komisiją, turinčią tikslą sudaryti vieningą Korėjos valdžią. Tačiau kiekvienoje teritorijoje rinkimai įvyko atskirai. 1948 m. rugpjūtį Seule buvo paskelbta Pietų Korėja su prezidentu Li Syng Manu, o tų pačių metų rugsėjį – Korėjos Liaudies Demokratinę Respublika su prezidentu Kim Ir Senu. Korėja liko padalinta. Šiaurės Korėja turėjo bendrą sieną su TSRS (20 km) ir Kinija, kurioje vyko pilietinis karas. Po Čiang Kai-ši pabėgimo į Taivaną Kinijos Liaudies Armijos vadovas Mao Dzedongas 1949 m. spalio 1 d. paskelbė Pekine Kinijos Liaudies Respubliką. 1950 m. birželio 25 d. Šiaurės Korėja įsiveržė į Pietų Korėjos teritoriją peržengus 38 lygiagretę ir greitai pasiekė Seulą. Laikoma, kad vien tik užėmus Seulą 1950 m. buvo nužudyta apie 100 000 žmonių. 1950 m. rusėjo 15 d. po sėkmingo desanto prie Inčono ir galingos kontratakos iš Pusano Šiaurės Korėjos kariuomenė ėmė greitai trauktis. JTO liepė nutraukti karo veiksmus ir pripažino Korėjos sujungimą jėga, bet spalio 25 d. Mao į frontą įvedė keliasdešimttūkstantinę armiją „Kinijos Liaudies Savanorių“, kurie sumušė 10-ąjį JAV šarvuotą korpusą. 1953 m. liepos 27 d. buvo pasirašyta paliaubų sutartis ir nustatyta demarkacinė zona (po 2 km. į šiaurę ir pietus nuo fronto linijos) dalijanti pusiasalį į dvi dalis. Joje patruliavo „Neutralių valstybių stebėjimo komisija“. Pagal amerikiečių skaičiavimus, žuvo apie 600 tūkstančių korėjiečių kareivių. Pietų Korėjoje žuvo apie 1 milijoną gyventojų, iš kurių 85 % buvo civiliai. Tarybiniai šaltiniai kalba apie 11,1 % Šiaurės Korėjos žmonių nuostolių, kas sudaro apie 1,1 milijono. Pietų ir Šiaurės Korėjose kartu sudėjus žuvo apie 2,5 milijono gyventojų. Buvo sugriauta daugiau kaip 80 % pramonės ir apie pusė gyvenamųjų pastatų. Kinai neteko apie 400000 kareivių, o 500000 buvo sužeisti.

VISI KOMENTARAI 4