Ispanijos 76 metų karalius Juanas Carlosas (Chuanas Karlosas), kuris pirmadienį atsistatydino, atvedė savo šalį į demokratiją po dešimtmečius trukusios diktatūros, sužlugdė karinį erversmą ir pelnė visuotinę pagarbą, kurią vėliau prarado kilus karališkąją šeimą įtraukusiems skandalams.

Juanas Carlosas suvaidino lemiamą dabartinės Ispanijos istorijos vaidmenį, kai mirus generolui Francisco Franco (Fransiskui Frankui) iškilo kaip pirmasis po 44 metų karūnuotas valstybės vadovas.

Jis į sostą įžengė kelios dienos po F.Franco mirties 1975 metų lapkritį, įpėdiniu paskirtas paties diktatoriaus, kuris apėjo Juano Carloso tėvą Juaną de Borboną (Chuaną de Borboną).

„Mano tėvas visuomet sakydavo, ... kad jo ambicija buvo tapti visų ispanų karaliumi, ir aš labai didžiuojuosi pavertęs šią savo tėvo svajonę nepaneigiama tikrove“, – sako Juanas Carlosas vienintelėje savo aprobuotoje biografijoje, kuri buvo išleista 1993 metais.

Kaip paskirtasis F.Franco įpėdinis, Juanas Carlosas, kaip pranešama, buvo apmėtomas vaisiais, kai diktatūros metais važinėjo po Ispaniją, tačiau po karūnavimo jo nerūpestinga maniera pavergė daugelį ispanų.

Jis taip pat parodydavo būdo tvirtumą, kai to labiausiai reikėdavo.

Jis nepaisė frankistų vilčių dėl autokratinio valdymo tąsos. Vietoje to jam prižiūrint buvo sukurta nauja parlamentinės monarchijos sistema su nauja konstitucija, kuri buvo patvirtinta per

Juanui Carlosui buvo priskirti nuopelnai padėjus užkirsti kelią bandymui 1981 metais įvykdyti valstybės perversmą, kai kariai šaudydami įsiveržė į parlamentą ir kelias valandas laikė deputatus įkaitais.

Karaliaus pasirodymas per televiziją ir raginimas paremti demokratinę vyriausybę buvo itin svarbus blokuojant tą bandymą įvykdyti perversmą.

„Žinojau, kad tie kariai sutiks, nes buvau paskirtas Franco“, – vėliau sakė karalius, kuris pridūrė, kad daugumą tų karininkų pažinojo iš karo akademijos laikų ir kad buvo jų vyriausiasis vadas.

Po sprogdinimų Madrido traukiniuose 2004 metų kovą, kurie pareikalavo 191 gyvybės, Juanas Carlosas ir jo žmona karalienė Sofia (Sofija) per gedulingas pamaldas atidėjo į šalį protokolo taisykles ir guodė žuvusiųjų artimuosius.

Tačiau vėliau karaliaus įvaizdžiui pakenkė skandalai.

Tarp didžiausią žalą jam padariusių skandalų buvo 2011 metais pradėtas korupcijos tyrimas dėl jo jauniausios dukters Cristinos (Kristinos) vyro, buvusio olimpiečio rankininko Inaki Urdangarino (Inakio Urdangarino).

I.Urdangarinas jau buvo pasirodęs teisme, bet neigia padaręs ką nors neteisėta.

Cristina buvo susieta su vyro verslo reikalais ir 2014 metų sausį pati buvo paskelbta įtariamąja – dėl susijusių įtarimų mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu.

Per tyrimą atliekančio teisėjo surengtą apklausą vasario mėnesį, kuri vyko už uždarų durų, ji neigė žinojusi apie savo vyro verslo sandėrius.

Korupcijos dėmė ant karališkosios šeimos papiktino daugelį ispanų, savo kailiu pajutusių ekonomikos sulėtėjimą, taupymo politiką ir didžiulį nedarbą.

Juanas Carlosas seniai garsėja kaip aistringas medžiotojas.

1956-aisiais tuomet 18-metis Juanas Carlosas matė, kaip per nelaimingą atsitikimą buvo nušautas jo brolis Alfonso (Alfonsas). Kaip pranešta, broliai tada abu žaidė su ginklu.

2012 metais daugelis ispanų pasipiktino sužinoję, kad karalius buvo išvykęs į prabangią dramblių medžioklę Botsvanoje, kuri buvo laikoma nepriimtina ekstravagancija recesijos metu.

Išvyka į Botsvaną, kuri į viešumą iškilo tik todėl, kad karalius jos metu susilaužė dešinį klubą ir buvo parskraidintas į tėvynę operuoti, pakirto ankstesnius jo pareiškimus, kad jis nebegali miegoti galvodamas apie darbo neturintį jaunimą.

Pasirodžius ženklams, kad visuomenės nuomonė apie monarchiją kilus ekonomikos krizei prastėja, karalius, su ramentais išėjęs iš ligoninės, viešai atsiprašė už tą kelionę.

Jo sveikatos problemos iškėlė naujų klausimų dėl jo valdymo.

Nuo 2010 metų gegužės iki 2013 metų lapkričio jam buvo atliktos devynios operacijos: dėl gerybinio auglio plautyje, dešinio kelio, Achilo sausgyslės, slankstelio dislokacijos, dvi operacijos dėl dešiniojo klubo ir trys dėl kairiojo.

2014 metų sausį paskelbti centro dešinės laikraščio „El Mundo“ apklausos rezultatai rodė, kad žmonių, kurie gerai arba labai gerai vertina karalių, skaičius per 2013 metus sumažėjo devyniais procentais iki 41 procento.

Žmonių, kurie norėjo, kad jis atsisakytų sosto 46 metų sūnaus Felipe (Felipės) naudai, skaičius išaugo 17 proc. iki 62 proc., rodė apklausų firmos „Sigma Dos“ tyrimas.

Princas Felipe, kuris dabar bus karūnuotas kaip Juano Carloso įpėdinis, turi dvi vyresnes seseris, bet Ispanijoje tebegalioja taisyklė, kad sostą paveldi vyriausias sūnus.

Po nelemtosios dramblių medžioklės ekspertai perspėjo, kad pagarba Juanui Carlosui nereiškia visiškos paramos karūnai.

„Karalius turi prestižą ir autoritetą dėl to, kad buvo politinės pereigos varomoji jėga, – 2012 metų balandį sakė monarchijos specialistas Antonio Torresas del Moralas (Antonijus Toresas del Moralas). – Ispanijoje žmonės yra labiau „chuankarlistai“ nei monarchistai“.