- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai siūlo galimos migracijos iš Afganistano problemą spręsti ne prie savų sienų, o padedant su Afganistanu besiribojančioms šalims. Tačiau neužmiršta ir Lietuvos siena – ieškoma būdų, kaip padėti Lietuvai ją stiprinti, praneša LNK.
Džiūgaujantys migrantai iš Kinijos traukinių stotyje Vokietijoje 2015 metais pasitikti užrašais „Sveiki atvykę!“, tačiau šiuo metu Europa migrantų nebelaukia. Gresiant pabėgėlių iš Afganistano bangai, ruošiamasi, kaip ją atremti.
„Svarbu ne tik rūpintis savo išorine siena. Neturime laukti, kol žmonės iki jos ateis, turime dirbti tame regione, pačiame Afganistane, kaimyninėse šalyse. Geriausias būdas išvengti migrantų krizės yra padaryti, kad nebūtų humanitarinės krizės“, – kalbėjo eurokomisarė Ylva Johansson.
Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų susitikime neužmiršta ir Lietuvos siena.
„Ant stalo turime daug pasiūlymų, kaip saugoti savo išorines sienas ir kaip bendrauti su trečiosiomis šalimis dėl migracijos problemų. Kalbant apie finansavimą dėl situacijos Lietuvoje, komisija greitai nusprendė skirti beveik 40 mln. eurų, taip pat vyksta karštos diskusijos dėl papildomo finansavimo sienai“, – teigė Y. Johansson.
Europos Sąjungoje kalbama ir apie naujas sankcijas Baltarusijai.
„Tai verčia elgtis Aliaksandrą Lukašenką desperatiškai. Dėl ko jam migrantai dar naudingi, dėl to, kad jie atneša pinigų. Matome, kad tai susiję su sankcijomis, kurias jau įvedėme, ir esame pasiruošę įvesti naujas. Pavyzdžiui, aš esu atsakinga už vizas. Galėtume įšaldyti vizų išdavimą žmonėms, susijusiems su A. Lukašenkos režimu“, – sakė eurokomisarė.
„Baltarusija ir jos keliamos hibridinės atakos tikrai atidžiai sekamos. Jei tos atakos tęsis, turime pasirinkimų, komisija turi svertų, kaip paspausti Baltarusiją dar labiau“, – komentavo Slovėnijos vidaus reikalų ministras Aleš Hojs.
Lietuvos politikai tokius pareiškimus sveikina.
„Aš manau, kad tai yra geras signalas, ir aš labai džiaugiuosi, kad dabar ne tik Lietuva kalba apie sankcijas už įvairius neteisėtus veiksmus Baltarusijos režimui“, – šnekėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Baltarusija ir jos keliamos hibridinės atakos tikrai atidžiai sekamos. Jei tos atakos tęsis, turime pasirinkimų, komisija turi svertų, kaip paspausti Baltarusiją dar labiau.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė besikeičiančią Europos Sąjungos poziciją dėl migracijos pastebi, tačiau pažymi, kad to negana. Esą reikia keisti Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą.
„Labai aktyviai dirbame atskirai su kiekviena šalimi ir bandome telkti tam tikrą aljansą, kuris, bendrom jėgom, padės mums įgyvendinti pokyčius“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak politologų, įdomiausia tai, kad Europos Sąjunga akivaizdžiai keičia požiūrį į migraciją.
„Ji pirmiausia suvokiama kaip iššūkis ir grėsmė, o ne kaip galimybė. Tą labai aiškiai artikuliuoja Europos lyderiai, sakydami, kad mes turime spręsti problemas kaip įmanoma toliau nuo Europos Sąjungos sienų, jeigu tik tai yra įmanoma“, – sakė politologas Linas Kojala.
Taip pat labai svarbu, kad nepamiršta ir Baltarusija.
„Svarbus signalas ir tai, kad toliau kalbama apie tai, kaip spausti Baltarusijos režimą, ypač taikantis į pareigūnus, jų galimybes keliauti į Europos Sąjungą turint supaprastintas vizas. Tai dar kartelį įrodo, kad Baltarusija taip pat nėra dingusi iš akiračio net ir Afganistano įvykių kontekste“, – teigė L. Kojala.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko per 4 tūkst. migrantų, Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridiniu karu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujasis NATO vadovas M. Rutte lankosi Kyjive
Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį lankosi Kyjive, informuoja naujienų agentūros AFP žurnalistai. ...
-
NKVC: žinia apie sulaikytus Ukrainos žvalgybos darbuotojus siekiama diskredituoti Lietuvą1
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) ketvirtadienį provokacija pavadino žinią apie Kaliningrado srityje sulaikytus du sieną iš Lietuvos bandžiusius kirsti Ukrainos karinės žvalgybos darbuotojus. ...
-
J. Bidenas ir K. Harris lankėsi audros „Helene“ nuniokotose valstijose
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį iš arti pamatė katastrofiškus uragano „Helene“ padarinius, o viceprezidentė Kamala Harris nukentėjusioms šeimoms dalijo maisto davinius. ...
-
Popiežiaus pradėtuose debatuose apie reformas moterų įšventinimo klausimas atmetamas2
Popiežius Pranciškus trečiadienį pradėjo antrą savo reformų projekto etapą, aktyvistams vis garsiau raginant skirti moterims daugiau atsakingų pareigų. ...
-
Nepaisant prezidentės pasipriešinimo, Sakartvelas priėmė prieš LGBTIQ nukreiptą įstatymą10
Sakartvelo parlamento pirmininkas ketvirtadienį pasirašė įstatymo projektą, kurį teisių gynimo grupės ir Europos Sąjunga pasmerkė kaip ribojantį LGBTIQ žmonių teises. ...
-
Ar dirbtinis intelektas kada nors laimės Nobelio premiją?7
Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar keičia įvairias pramonės šakas – nuo bankininkystės ir finansų iki kino ir žurnalistikos, o mokslininkai tyrinėja, kaip DI gali sukelti revoliuciją jų srityse ar net laimėti Nobelio premiją. ...
-
Kremlius spjovė į Berlyno pasiūlytą dialogą: V. Putinas ir O. Scholzas neturi apie ką kalbėtis
Kremlius šaltai reagavo į spėliones apie galimą pokalbį telefonu tarp Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. „Iš pirmo žvilgsnio bendrų temų (pokalbiui) nėra, mūsų santykiai faktiškai pas...
-
Naujoji EK darbą pradės ne anksčiau kaip gruodį
Tikimasi, kad naujos sudėties Europos Komisija pradės dirbti ne anksčiau kaip gruodžio 1 dieną, nes Europos Parlamentas būsimųjų eurokomisarų patvirtinamuosius posėdžius paskyrė lapkričio pradžioje. ...
-
Prognozė: Ukrainos gyventojų skaičius mažės ir pasibaigus karui
Ukrainos vyriausybė prognozuoja, kad ir pasibaigus karui gyventojų skaičius šalyje smarkiai mažės. Mokslų akademijos Demografijos institutas spėja, kad iki 2041 m. gyventojų sumažės iki beveik 29 mln. Tai nurodoma vyriausybės strategijos doku...
-
Rusijos teismas areštavo dviejų JAV bankų sąskaitas
Maskvos srities arbitražo teismas Rusijos generalinės prokuratūros prašymu areštavo 372 mln. dolerių JAV bankų „Bank of New York Mellon“ ir „JPMorgan Chase Bank“ sąskaitose Rusijos komerciniuose bankuose, skelbia Vok...