„Mes pakartojame savo įsipareigojimą tarptautinei humanitarinei teisei bei vykdysime savo pareigas“, – skelbė ministrai bendrame pranešime, pasirodžiusiame po dviejų diskusijų dienų netoli Romos.

G-7 vienija Jungtinę Karalystę (JK), Kanadą, Vokietiją, Prancūziją, Japoniją, šiemet susitikimams šeimininkaujančią Italiją ir, galiausiai, JAV.

TBT arešto orderį B. Netanyahu paskelbė praeitą savaitę. Tai išprovokavo Izraelio ir jo sąjungininkų – tarp jų ir Vašingtono, kuris nėra TBT narys, – pasipiktinimą, ir šios šalys atmetė teismo jurisdikciją.

Visos kitos G-7 šalys yra TBT sutarties signatarės – tai reiškia, jog, Izraelio premjerui atvykus į šias šalis, jos turėtų B. Netanyahu suimti.

TBT taip pat skyrė arešto orderius B. Netanyahu buvusiam gynybos ministrui bei teroristinės organizacijos „Hamas“ kariniam vadui Mohammedui Deifui, nors Izraelis skelbia, jog pastarąjį eliminavo smūgio iš oro Gazoje metu šią liepą. „Hamas“ šios mirties nepatvirtino.

G-7 pareiškime teigiama, jog užsienio reikalų ministrai „pabrėžia, jog Izraelio valstybė ir teroristinė grupuotė „Hamas“ negali būti lyginamos“.

„Įgyvendindamas savo teisę gintis, Izraelis privalo pilnai vadovautis savo tarptautinės teisės įsipareigojimais, o tarp jų ir tarptautine humanitarine teise“, – skelbiama pranešime.

Hagoje įsikūręs tribunolas sako, jog orderis B. Netanyahu išduotas dėl „nusikaltimų prieš žmoniją ir karo nusikaltimų, įgyvendintų nuo bent 2023-iųjų spalio 8-osios iki bent jau 2024-ųjų gegužės 20 dienos“.

Karas Gazos Ruože verda nuo tada, kai spalio 7 dieną 2023-iaisiais „Hamas“ surengė beprecedentę ataką prieš Izraelį, kuri, remiantis AFP surinktais duomenimis, paremtais oficialiais Izraelio skaičiais, pareikalavo apie 1,2 tūkst. gyvybių.

Atsakomoji Izraelio karinė operacija Gazos Ruože, anot „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos ministerijos, kurios duomenis Jungtinės Tautos (JT) laiko patikimais, kainavo daugiau nei 44 tūkst. žmonių gyvybių, didžioji dalis jų – civiliai.