Kyjivas pareiškė, kad nepratęs susitarimo dėl Rusijos dujų tranzito, kuris baigiasi gruodžio 31 d., kol Rusija tęsia invaziją į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pabrėžė, jog Kyjivas neleis Maskvai „uždirbti papildomų milijardų iš mūsų kraujo“.

Stipri priklausomybė

2023 m. rusiškos dujos sudarė mažiau nei 10 proc. Europos Sąjungos dujų importo.

2021 m., likus metams iki invazijos pradžios, jos sudarė daugiau kaip 40 proc.

Vis dėlto Rytų Europos šalys dėl įvairių geografinių ir politinių priežasčių tebėra priklausomos nuo rusiškų dujų.

ES ir NATO narės Vengrija ir Slovakija, nepaisant invazijos, ir toliau palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi.

Rusija dujas į Europą tiekia dviem maršrutais. 2022 m. įvyko keli povandeniniai sprogimai, sugadinę dujotiekį „Nord Stream“, kuriuo dujos per Baltijos jūrą buvo tiekiamos į Šiaurės Vokietiją.

Dujotiekis „TurkStream“, nutiestas Juodosios jūros dugnu, ir jo žemyninė tąsa „Balkan Stream“ tiekia dujas Bulgarijai, Serbijai ir Vengrijai.

Tiekimas per Ukrainą grindžiamas penkerių metų sutartimi, kurią 2019 m. Ukrainos „Naftogaz“ ir dujotiekio operatorė GTSOU pasirašė su Rusijos milžine „Gazprom“ ir kuri netrukus baigs galioti.

Oficialiais duomenimis, 2023 m. šiuo maršrutu transportuotos dujos sudarė 14,65 mlrd. kubinių metrų, t. y. kiek mažiau nei pusę visų į Europą tiekiamų rusiškų dujų.

Slovakija priešinasi

Austrija, kuri praėjusią vasarą 90 proc. dujų pirko iš Rusijos, gruodžio mėnesį po šešių tiekimo dešimtmečių nutraukė sutartį su „Gazprom“.

„Austrija šį klausimą išsprendė nutraukdama sutartį su Rusija, argumentuodama tuo, kad ši anksčiau nevykdė įsipareigojimų“, – AFP sakė Budapešto Ludovika universiteto energetinio saugumo ekspertas Andrasas Deakas.

Kaimyninė Slovakija „atkakliai laikosi ilgametės sutarties, kuri, jei ukrainiečiai nutrauks tranzitą, nebus... išpildyta“, pridūrė jis.

Slovakijos nacionalistinių pažiūrų ministras pirmininkas Robertas Fico praėjusį savaitgalį lankėsi Maskvoje aptarti tiekimo klausimų po to, kai Briuselyje vykusiame ES viršūnių susitikime susipyko su V. Zelenskiu.

V. Zelenskis pareiškė, kad R. Fico „bando padėti Putinui uždirbti pinigų karui finansuoti“.

Atmetus geopolitines priežastis, Bratislava mieliau importuoja rusiškas dujas, „nes jos pigesnės“, sakė Slovakijos užsienio politikos asociacijos atstovas Alexanderis Duleba.

Jis pridūrė, kad „Gazprom“ moka už dujų tranzitą per Ukrainą, o jei Slovakija pirktų dujas iš kitų tiekėjų, už tranzitą turėtų susimokėti pati.

Bendrovė SPP, tiekianti dujas 1,5 mln. slovakų namų ūkių, teigė galinti rasti kitų tiekėjų.

Tačiau „bet kokia kita alternatyva bus gerokai brangesnė“, AFP paaiškino jos atstovas spaudai Ondrejus Sebesta.

Jo skaičiavimais, papildomos išlaidos sudarytų 150 mln. eurų, daugiausia dėl tranzito mokesčių.

Moldova sunerimusi

Nors Moldova ėmėsi veiksmų tiekimui diversifikuoti, ji su nerimu ruošiasi energijos tiekimo nutraukimui.

Buvusi sovietinė respublika 70 proc. elektros energijos gauna iš separatistiniame Padniestrės regione esančios Kučiurgano elektrinės, kuri naudoja per Ukrainą importuojamas rusiškas dujas.

Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu neseniai pareiškė, kad yra ir kitų tranzito kelių, aplenkiančių Ukrainą, kuriais Rusija galėtų naudotis tiekdama dujas.

„Tačiau panašu, kad „Gazprom“ nepasirengusi laikytis sutartinių įsipareigojimų“, – pridūrė ji.

M. Sandu supeikė Kremliaus „šantažą“, kuriuo galimai siekiama destabilizuoti Moldovą likus keliems mėnesiams iki 2025 m. visuotinių rinkimų.

Gruodžio viduryje Moldova, viena skurdžiausių Europos šalių, paskelbė 60 dienų nepaprastąją padėtį. Jai teks pirkti energiją iš kaimyninės Rumunijos ir mokėti brangiau.

Vengrija iš esmės rami

Kitaip nei kaimynės, Vengrija didžiąją dalį rusiškų dujų gauna per „TurkStream“.

Ukrainos maršrutu gaunama tik nedidelė dujų dalis, todėl Kyjivo sprendimas blokuoti tiekimą vengrų iš esmės nepaveiks.

Vis dėlto ministras pirmininkas Viktoras Orbanas praėjusią savaitę pareiškė, kad „nenorime atsisakyti“ šio maršruto dėl priimtinos kainos.

Budapeštui vedant derybas su Kyjivu ir Maskva, V. Orbanas užsiminė, kad jo šalis galėtų iškrėsti „triuką“ ir rusiškas dujas pirkti prieš joms pasiekiant Ukrainą.

„Tuomet per Ukrainos teritoriją mus pasiektų nebe rusiškos, o vengriškos dujos“, – pridūrė jis.

A. Deakas pažymėjo, kad Vengrija rizikuoja „likti paskutine „Gazprom“ kliente ES“.

Jis pridūrė, kad tokiu atveju ji susidurs su didėjančiu ES „politiniu spaudimu“ atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos.