- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS), Londone įsikūręs analitinis centras, penktadienį pareiškė, kad Europos šalys sustiprino savo gynybą, reaguodamos į 2014-aisiais įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir 2022-ųjų Rusijos invaziją į Ukrainą.
Visgi, centro teigimu, dar reikia daug nuveikti, kad jos būtų pasirengusios atremti Rusijos keliamas grėsmes.
IISS tokiomis išvadomis pradėjo Čekijos sostinėje Prahoje tris dienas truksiantį susitikimą, skirtą Europos ir transatlantiniams kariniams pajėgumams aptarti.
„NATO ne tik gerokai padidino savo užmojus, susijusius su atgrasymu ir kovine laikysena, bet Europos šalys narės stengėsi pašalinti ir esminius pajėgumų bei parengties trūkumus“, – teigiama ataskaitoje.
„Tačiau nenuostabu, kad po ištisų dešimtmečių aplaidumo ir nepakankamų investicijų dar daug ką reikia nuveikti, o padaryta pažanga nėra vienoda“, – sakoma joje.
Ataskaita paskelbta tuo metu, kai Europos lyderiai, įskaitant NATO generalinį sekretorių Marką Rutte, Budapešte iš naujo vertino savo transatlantinius santykius, tikėdamiesi, kad Donaldo Trumpo sugrįžimas į prezidento postą JAV padės išvengti jo pirmąją kadenciją lydėjusių nesutarimų ir išlaikyti tvirtą bendrą poziciją Rusijos atžvilgiu.
Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas grasino imtis veiksmų, galinčių turėti lemtingų pasekmių Europos valstybėms, pradedant prekybos karu su Europos Sąjunga (ES), baigiant įsipareigojimų NATO atšaukimu ir paramos Ukrainai kare su Rusija pristabdymu.
Per savo pirmąją 2017–2021 metų kadenciją D. Trumpas ragino NATO nares Europoje skirti daugiau lėšų gynybai – bent jau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – ir būti mažiau priklausomoms nuo JAV karinės paramos.
Ataskaitoje sakoma, kad šiuo požiūriu padaryta tam tikra pažanga: 2024-aisiais NATO Europos valstybių narių išlaidos gynybai bus 50 proc. didesnės nei prieš 10 metų.
Kliūtys
Tačiau, IISS teigimu, problemų vis dar išlieka, pavyzdžiui, viešojo finansavimo stabilumo stoka, kuri „galiausiai riboja (gynybos) pramonės galimybes investuoti su pasitikėjimu“.
Be to, „reguliavimo kliūtys ir aplinkosaugos, socialinių ir valdysenos standartų taikymas ir toliau bus kliūtis investicijoms“, sakoma ataskaitoje.
Europos gynybos pramonei po 2022-ųjų pavyko padidinti kai kurių ginklų gamybą, ypač tų, kurių paklausa Ukrainoje yra didelė, pavyzdžiui, oro gynybos ir artilerijos.
Tačiau Europos šalys taip pat padovanojo Ukrainai savo ginklų, įskaitant naikintuvus F-16, ir „tebėra priklausomos nuo JAV dėl kai kurių svarbių savo karinio pajėgumo aspektų“, o dėl nepakankamų gamybos pajėgumų savo poreikiams patenkinti taip pat žvalgosi į Braziliją, Izraelį ir Pietų Korėją.
Ataskaitoje teigiama, kad konkurencija su civiline pramone dėl žaliavų ir kvalifikuotų specialistų apsunkina gynybos pramonės padėtį.
Ji taip pat įspėjo, kad daugelyje Europos kariuomenių nepakanka karių. Iš Rusijos karo prieš Ukrainą išmokta pamoka yra ta, kad „šalims reikia daug karių, kad galėtų susikauti su priešo puolimu ir jį įveikti, bet taip pat pakankamai pajėgų, kad galėtų atsigauti po kovinio išsekimo“.
Pagal šį standartą „svarbiausios Europos ginkluotosios pajėgos tebėra nepakankamai stiprios“.
Ataskaitoje teigiama, kad europiečiai turi nueiti ilgą kelią, kad atnaujintų savo gynybos pajėgumus.
„Pajėgos, biudžetai ir gynybos pramonės pajėgumai buvo sumažinti dėl politinių vyriausybių sprendimų. Dabar tos pačios vyriausybės turi iš naujo atrasti gynybos ir saugumo įprotį, užtikrinti nuolatinį politinį dėmesį ir investicijas, kad būtų atsižvelgta į naujas strategines Europos realijas“, – tvirtino IISS.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija sako esančios pasirengusios plėsti sankcijas Rusijai
Švedijoje trečiadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai. ...
-
Vokietija nurodė dviem Rusijos žurnalistams palikti šalį, Maskva atsakė tuo pačiu1
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. ...
-
Naujoji Europos Komisija gavo žalią šviesą pradėti gynybos ir ekonomikos postūmį
Europos įstatymų leidėjai trečiadienį uždegė žalią šviesą naujai Ursulos von der Leyen komandai pradėti darbą, o Europos Komisijos vadovė perspėjo, kad „nėra laiko gaišti“ stiprinant bloko gynybą ir konkurencingumą. ...
-
Europos Parlamentas patvirtino 2025-ųjų ES biudžetą
Europarlamentarai trečiadienį nubalsavo už kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą, kuriame numatyta daugiau lėšų sveikatos apsaugai, humanitarinei pagalbai, sienų valdymui ir kovai su klimato kaita, sakoma Europos Parlamento (EP) prane&scar...
-
V. Putinas atvyko į Kazachstaną su dviejų dienų vizitu1
Dviejų dienų vizito metu V. Putinas turėtų surengti derybas su Kazachstano prezidentu Kasimu Žomartu Tokajevu. ...
-
Lenkija ir Ukraina pasistūmėjo spręsdamos istorinį ginčą dėl Voluinės žudynių
Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai antradienį gyrė pažangą sprendžiant ginčą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių ir sakė, kad dirba dėl aukų palaikų ekshumavimo. ...
-
Mažėjant alaus vartojimui, Vokietijos apynių augintojų laukia sunkūs laikai1
Visame pasaulyje mažėjantis alaus vartojimas kenkia Vokietijos apynių augintojams, kuriems dėl sumažėjusios karčiųjų apynių paklausos gresia mažesnės kainos ir galimas ūkių uždarymas. ...
-
Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu nusirito į 32 mėnesių žemumas
Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu trečiadienį nukrito iki žemiausio lygio per daugiau nei dvejus su puse metų, perkopdamas 110 rublių už dolerį ribą. ...
-
Lenkija sulaikė vokietį dėl dvejopos paskirties technologijų eksporto į Rusiją
Lenkijoje dėl dvejopos paskirties technologijų eksporto į Rusiją buvo sulaikytas vokietis, trečiadienį pranešė Lenkijos saugumo tarnyba. ...
-
Lenkija dėl Rusijos grėsmės siūlo karinį patruliavimą Baltijos jūroje
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį sakė norintis karinio jūrų laivyno patruliavimo programos – Baltijos jūrai nuo Rusijos keliamų grėsmių apsaugoti. ...