- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parama ES ir ypač Europos Parlamentui (EP) per COVID-19 pandemiją Europoje išaugo, rodo antradienį paskelbta naujausia Eurobarometro apklausa.
Naujausios Eurobarometro apklausos, kurią užsakė Europos Parlamentas (EP), duomenimis, beveik trečdalis apklaustųjų (32 proc.) Europoje mano, kad demokratija yra svarbiausia vertybė, kurią reiktų ginti. Kiek mažiau respondentų vertybiniais prioritetais laiko žodžio laisvę (27 proc.) bei žmogaus teisių gynimą Europos Sąjungoje ir pasaulyje (25 proc.). ES piliečiams susirūpinimą kelia radikalių pažiūrų plitimas, manipuliavimas informacija ir teisės viršenybės silpnėjimas.
Šie duomenys, kaip teigiama Europos Parlamento pranešime, koreliuoja su apklausos apie Europos ateitį rezultatais, kuriuos EP ir Komisija paskelbė sausio pabaigoje. Beveik devyni iš dešimties šios apklausos dalyvių pritarė nuomonei, kad demokratiją ES reiktų toliau stiprinti.
Demokratijos vertybių gynimas svarbiausias 11-oje ES valstybių: Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje, Danijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Maltoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Vengrijoje. Pastarųjų dviejų šalių gyventojai vienodai svarbiomis laikė ir demokratiją, ir žmogaus teises. Savo ruožtu Lietuvos gyventojų nuomone, EP pirmiausia turėtų ginti žmogaus teises (33 proc.), žodžio laisvę (29 proc.), o demokratijos gynimą prioritetu matytų 27 proc. apklaustųjų.
„Piliečiai teisingai nurodo, kad demokratijos gynimas yra pati svarbiausia Europos vertybė. Demokratija nėra savaiminė duotybė, – šiandien ekstremizmas, autoritarizmas ir nacionalizmas kelia vis didesnį pavojų mūsų bendram Europos projektui“, – komentuodama apklausos rezultatus sakė EP pirmininkė Roberta Metsola.
Sveikatos apsauga (42 proc.) europiečiams toliau išlieka prioritetine EP veiklos sritimi, po to dažniausiai minima kova su skurdu ir socialine atskirtimi (40 proc.) bei kova su klimato kaita (39 proc.). Klimato kaitą tarp EP prioritetų dažniausiai minėjo ES jaunimas.
Tuo tarpu Lietuvos gyventojams svarbiausia yra kova su skurdu ir socialine atskirtimi (57 proc.), toliau lietuviai daugiausia mini sveikatos apsaugą (47 proc.), migracijos ir pabėgėlių klausimus (42 proc.), paramą ekonomikai ir darbo vietų kūrimui (41 proc.).
Tiek ši apklausa, tiek anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad ES gyventojai norėtų daugiau žinoti apie tai, kaip veikia Europos Sąjunga: 43 proc. apklaustųjų labiausiai domina, kaip konkrečiai leidžiami ES pinigai. Piliečiai taip pat norėtų geriau suprasti, kaip veikia ES įstatymai jų šalyje (30 proc.), apie savo šalyje išrinktų europarlamentarų veiklą (29 proc.) bei apie tai, kaip ES kovoja su COVID-19 pandemija (29 proc.).
Apklausa taip pat rodo, kad piliečių parama ES ir ypač EP per COVID-19 pandemiją Europoje išaugo. Didelė dauguma ES piliečių (58 proc.) pritaria tam, kad Parlamento vaidmuo ateityje didėtų. EP veiklą palankiai vertina 36 proc. ES piliečių, o tai yra 12 procentinių punktų daugiau nei 2015 m. ir 3 procentiniais punktais – nuo 2019 m. Neutraliai EP veiklą vertina 45 proc. respondentų, o 17 proc. – neigiamai. Savo ruožtu Lietuvoje EP palankiai vertina 27 proc., neutraliai – 58 proc., o neigiamai – 12 proc. gyventojų. Didesnio EP vaidmens norėtų 63 proc. lietuvių, o mažesnio – 20 proc.
Dauguma Europos gyventojų (62 proc.) palankiai vertina savo šalies narystę ES ir tik 9 proc. mano priešingai. Tai yra geriausias apklausų rezultatas nuo 2007 m. Be to, beveik trys ketvirtadaliai respondentų (72 proc.) mano, kad narystė ES jų šaliai yra naudinga, o 63 proc. žmonių optimistiškai žvelgia į ES ateitį. Lietuvoje narystę ES geru dalyku laiko taip pat 62 proc. apklausos dalyvių, o blogu – tik 3 proc.. Daugiau nei 90 proc. lietuvių sutinka, kad mūsų šaliai narystė ES yra naudinga, o priešingai mano 6 proc. apklaustųjų, nurodoma EP informacijos biuro pranešime.
Eurobarometro apklausa EP užsakymu atlikta nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 2 d. visose 27-iose ES šalyse. Tiesioginio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai. Iš viso apklausoje dalyvavo 26 510 europiečių, o bendri ES rezultatai apskaičiuoti atsižvelgiant į skirtingą valstybių dydį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„TikTok“ apskųsta Europoje1
Už privatumą internete kovojantys aktyvistai ketvirtadienį pranešė skirtingose Europos šalyse pareiškę nusiskundimų šešioms kinų bendrovėms, įskaitant „TikTok“, kaltindami jas „neteisėtai“ si...
-
Žmogaus teisių gynėjai nesidžiaugia Trumpo grįžimu
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ketvirtadienį pareiškė, kad Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus gali kartotis jo pirmosios prezidentavimo kadencijos metu padaryti teisių pažeidimai ir padid...
-
Jungtinė Karalystė ir Ukraina pasirašė ilgalaikį partnerystės susitarimą
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį vizito Kyjive metu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasirašė reikšmingą sutartį, kuria abi šalys įsipareigoja stiprinti gynybos ryšius....
-
Nutraukus dujų tiekimą, Rusija pasiūlė separatistiniam Moldovos regionui „pagalbą“
Kremlius ketvirtadienį pareiškė esąs pasirengęs suteikti dujų separatistiniam Moldovos Uždniestrės regionui, kuriame praėjusį mėnesį nutraukus rusiškų dujų tiekimą prasidėjo energetinė krizė. ...
-
Naftos milžinė BP atleidžia tūkstančius darbuotojų
Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos energetikos milžinė BP pranešė, kad, siekdama sumažinti išlaidas, panaikins 4 700 darbo vietų, atleisdama maždaug penkis procentus savo darbuotojų, bei atsisakys tūkstančių rangovų. ...
-
Pakartotiniai Rumunijos prezidento rinkimai vyks gegužę
Rumunijoje ketvirtadienį paskelbta, kad gegužę bus surengti pakartotiniai prezidento rinkimai po to, kai praėjusių metų pabaigoje dėl įtariamo Rusijos kišimosi buvo anuliuoti pirmojo turo rezultatai. ...
-
ES skirs 120 milijonų eurų Gazos Ruožui
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį panešė, kad skirs 120 mln. eurų pagalbos paketą karo nuniokotam Gazos Ruožui. ...
-
Zelenskis: jei Ukraina neįstos į NATO, Rusija turės sieną su Lenkija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Varšuvoje pakomentavo Lenkijos nacionalinės atminties instituto vadovo, partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamo kandidato 2025-ųjų prezidento rinkimuose Karolio ...
-
Norvegijos karalienei sėkmingai įstatytas širdies stimuliatorius
Ketvirtadienį 87 metų Norvegijos karalienei Sonjai vienoje Oslo ligoninėje buvo įtaisytas širdies stimuliatorius, karališkieji rūmai pranešė, kad procedūra buvo „sėkminga“. ...
-
Išplatino žinutę apie princesės Catherine būklę: naujiena – po vizito vėžio centre
Džiugi naujiena iš Didžiosios Britanijos – Velso princesė Catherine įveikė vėžį, jos liga atsitraukė į remisiją. Sosto įpėdinio princo Williamo žmona apsilankė Londono karališkoje Marsdeno ligoninėje, kur gydėsi ir ji pati....