Sukčiavimu kaltina dainininkė Daina Bilevičiūtė į kalėjimą nesės.  Moteriai teks sumokėti 16 tūkst.  900 litų baudą.

Į teismo posėdį dainininkė atvyko linksmai nusiteikusi. Ji pasakojo, esą pasiėmusi visą kosmetiką ir yra pasiruošusi sėsti į belangę.

„Vakar buvo išleistuvių pižamų vakarėlis. Dabar reiks rengti sutiktuvių vakarėlį“, - šmaikštavo D.Bilevičiūtė, sužinojusi, kad į kalėjimą nesės.

„Neklastojau aš jokių dokumentų“, - tvirtino ji ir pradingusių pinigų pasiūlė ieškoti ne pas ją, o pas Valdą Ruzgį, įmonės, stačiusios jos kaimo turizmo sodyboje medinius namelius, savininką.

„Jam baudžiamoji byla iškelta, tačiau jis dingo iš Lietuvos“, - žurnalistams sakė dainininkė.

D.Bilevičiūtė sakė nuosprendį skųsianti ne tik dėl to, kad yra nekalta, bet ir todėl, kad neturi pinigų baudai susimokėti. „Neturiu aš tų pinigų“, - kalbėjo ji ir prasitarė, kad jei vis dėlto bausmė jai liktų nepakeista ir pinigus reikėtų sumokėti, ji prašys baudą pakeisti į areštą. „Noriu į vyrų kalėjimą“, - juokavo nevykusi verslininkė.

D.Bilevičiūtė save šioje byloje vadina ne kaltinamąja, o nukentėjusiąja, nes paėmė iš banko paskolą, už ją laidavo savo turtu, tačiau pinigų negavo – įtarusi suktybes Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sutartį su D.Bilevičiūte nutraukė.

O štai bankui suteiktos paskolos, 1 mln. 927 tūkst. 948 litų, dainininkė negrąžino iki šiol. Bankas nagrinėjant šią baudžiamąją bylą civilinio ieškinio nepateikė.

„Civilinio ieškinio nebuvo. Kaip bankas atsiims iš D.Bilevičiūtės skolą, spręs jis pats. Čia jau banko reikalas, kreiptis į anstolius, ar bandyti pinigus susigrąžinti kokiais kitais būdais“, - sakė valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras Dainius Baraniūnas.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai nustatė, kad 2005 metais dainininkė, siekdama kaimo turizmui pritaikyti turimą sodybą Varėnos rajone, Miguičionių kaime, dėl daugiau nei 1 mln. Lt paramos kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos.

2006-ųjų birželį su D. Bilevičiūte pasirašyta paramos sutartis.

Projektui įgyvendinti pradedančioji ūkininkė iš tiesų kreipėsi į banką, kad gautų 2 mln. litų kreditą. Tačiau jo niekas „už ačiū“ nebūtų suteikęs. Tam, kad jai būtų išmokėtas kreditas, D. Bilevičiūtė turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925,4 tūkst. Lt savo lėšų.

Bylos duomenimis, D. Bilevičiūtė bankui pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, neva ji statybos bendrovei už atliktus darbus į kasą įnešė 928,4 tūkst. Lt. Patikėjęs šiais suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais, komercinis bankas pervedė ūkininkei kreditą, ir moteris apgaule įgijo 1,928 mln. Lt.